56 16 33 š pl 24 00 04 r ilg 56 275756 š pl 24 001176 r ilg 56 275756 24 001176 Žeimelio švedų koplyčiaTikėjimo srovė li

56°16′33″š. pl. 24°00′04″r. ilg. / 56.275756°š. pl. 24.001176°r. ilg. / 56.275756; 24.001176

Žeimelio švedų koplyčia

Tikėjimo srovė	liuteronai
Savivaldybė	Pakruojo rajonas
Gyvenvietė	Žeimelis
Adresas	Bauskės g.
Statybinė medžiaga	akmenų mūras
Pastatyta	~XVIII a.

Žeimelio švedų koplyčia – buvusi koplyčia, stovinti Žeimelyje, Pakruojo rajone, šalia Bauskės gatvės 22–to namo, netoli tilto per Beržtalį, 0,3 km pietvakarius nuo evangelikų liuteronų kapinių, kuriose stovi kapinių koplyčia.

Statinys aštuoniakampis, 7,5 m skersmens, raudonų plytų mūro, anksčiau iš lauko baltai tinkuotas, stogas skardinis. Vidaus skliautas apvalios arkos pavidalo, remiasi į sienas. Yra plačios durys su arkine sąrama. Gretimo daugiabučio namo gyventojų naudojamas kaip sandėliukas.

Istorija

Teritorija priklauso VI–XIII a. kapinynui, kuris buvo įrengtas Beržtalio kairiajame krante esančioje nežymioje kalvelėje ir užėmė didelį plotą. Čia rasta ir vėlesnių palaidojimų (tą rodo šalia griaučių rastas sidabrinis ąsotėlis). Dabar kapinyno teritorija užstatyta įvairiais miestelio pastatais.

Koplyčios pastatymo data nėra žinoma, įvairiuose šaltiniuose minimas visas XVIII a., tame tarpe ir šio amžiaus pabaiga, kai šioje vietoje galėjo būti liuteronų kapinės. Prie liuteronų bažnyčios laidoti buvo uždrausta 1773 m., o naujosios šiandieninės liuteronų kapinės už miesto (kitame Beržtalio krante) įsikūrė tik 1799 m.

Pasak žmonių pasakojimų, ši koplyčia yra karų su švedais palikimas. Apie 1905 m. kažkas atidaręs jos storas ąžuolines duris, ir viduje radęs dviejų suaugusių žmonių ir vaiko palaikus (kiti sako, kad vaiko palaikų nebuvę), kurie buvo labai sudūlėję; drabužiai subyrėję nuo prisilietimo. Palaikai gulėję karstuose su stikliniais antvožais. Mediniai karstai buvę įleisti į cinkinius, taip pat su stikliniais antvožais. Kai durys buvę atidarytos ir vidun ėmę landžioti žmonės, tuometiniam liuteronų bažnyčios pastoriui Šulcui įsakius (koplyčia priklausė liuteronams), palaikai buvę užkasti, - galbūt ten pat koplyčioje arba šalia jos iš lauko pusės. Manoma, kad tie palaikai buvę arba švedų sąjungininkų prūsų generolų von Ropo ir von Renenkampfo arba Melgužės dvaro grafų Keizerlingų. Antrasis variantas patikimesnis: kaip jau minėta, ši koplytėlė XVIII a. gale galėjo būti pastatyta čia buvusiose kapinėse.

1931–1943 m. Šiaulių kraštotyros draugija ir „Aušros“ muziejus rengė etnografines ekspedicijas į Šiaurės Lietuvos ir Žemaitijos kaimus bei miestelius. Ši koplyčia fotografuota vienos iš šių ekspedicijų metu, išlikusi 1938 m. fotografijoje užfiksuota „Švedų koplyčia“ Žeimelyje.

Sovietmečiu koplyčios statinys buvo pritaikytas ūkio reikmėms, paverstas kuro saugykla. Tačiau tikrosios jo paskirties nebuvo iki galo įminęs ir to laikmečio žymus Žiemgalos tyrinėtojas . Anot krašto muziejaus „Žiemgala“ vedėjo Prano Razgaus, aštuoniakampio mūrinio statinio paskirtis galėjo būti ne vienareikšmė. Aštuoniakampis galėjęs būti ir sakralinės, ir karinės paskirties. Pagal kitą versiją, manoma, kad jis statytas Augusto II valdymo laikais, kai vyko Šiaurės karas su švedais – apie 1700–1721 m.

Šaltiniai

„Objekto Nr. 17179 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
.[1] 2019-05-17 iš Wayback Machine projekto.. Žeimelis. Koplyčios ir kapinės
„Švedų koplyčia“ Žeimelyje. 1938 m. fotografija
Koplyčios tebesaugo savo paslaptis. Aštuoniakampis – mįslė ir istorikams. skrastas.lt

Nuorodos

Vikiteka: Žeimelio švedų koplyčia – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Žeimelio evangelikų liuteronų parapijos istorija 2019-05-15 iš Wayback Machine projekto.

[1] „Objekto Nr. 17179 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

[Šliavas-2] .[1] 2019-05-17 iš Wayback Machine projekto.. Žeimelis. Koplyčios ir kapinės

[3] „Švedų koplyčia“ Žeimelyje. 1938 m. fotografija

[Razgus-4] Koplyčios tebesaugo savo paslaptis. Aštuoniakampis – mįslė ir istorikams. skrastas.lt