Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Russula

Auksiškoji ūmėdė (Russula claroflava)

Karalystė:	Grybai ( Fungi)
Skyrius:	Papėdgrybūnai ( Basidiomycota)
Klasė:	Papėdgrybiai ( Basidiomycetes)
Eilė:	Ūmėdiečiai ( Russulales)
Šeima:	Ūmėdiniai ( Russulaceae)
Gentis:	Ūmėdės ( Russula)

Index Fungorum

Ūmėdės (Russula) – ūmėdinių (Russulaceae) šeimos grybų gentis.

Tai viena didžiausių ir praktiniu požiūriu svarbiausių kepurėtųjų grybų genčių. Lotyniškai ūmėdė vadinama Russula (lot. russulus – rausvas). Beveik visos ūmėdės valgomos, išskyrus labai karčias, deginančias liežuvį (piktoji ūmėdė).

Japonijoje aptinkama vietinė (endeminė) nuodinga ūmėdė Russula subnigricans, kuriai reikalingos specifinės augimo sąlygos. Ūmėdės auga visame žemės rutulyje, mažiau tik tropikuose ir subtropikuose. Tai mikoriziniai grybai.

Vaisiakūniai įvairaus dydžio. Kepurėlės paviršius lygus, šiurkštus, glitus, jos spalva įvairuoja nuo baltos iki , įskaitant violetinę, rudą, žalią, raudoną ir geltoną. Jų kepurėles nudažo įvairiaspalviai pigmentai, kurie labai jautrūs šviesai, todėl saulės šviesoje greitai suyra, o ilgai lyjant išplaunami, todėl sodrios spalvos greit išblunka iki ar net baltos. Kepurėlės apačioje esantys lakšteliai laisvi arba prisegtiniai, keičiantys spalvą nuo grybo amžiaus – balti, geltoni, kartais juoduojantys, rausvėjantys. Kotas dažniausiai kiauraviduris, kartais paspaudus pakeičia spalvą. Trama mėsinga, perpjovus arba paspaudus keičia spalvą, malonaus, kartais aitraus deginančio skonio, dažniausiai be kvapo. Nuo trama pakeičia spalvą.

Grybai švelnaus skonio, karčiųjų rūšių apvirinti valgomi. Kartumu, aitrumu daugiausia pasižymi raudonos spalvos ūmėdės. Geltonos, žalsvos, rausvos, žalsvos ar net baltos dažniausiai nekarčios, .

Iš blunkančiosios ūmėdės (Russula decolorans) išskiriamas fermentas rusulinas, vartojamas sūrių gamyboje. Be fermentų, ūmėdėse yra ir vitaminų, riboflavino, nikotino rūgšties, gausu mikro ir makro elementų, organinių rūgščių.

Gentyje yra apie 300 rūšių, Europoje auga apie 200, o Lietuvoje turėtų būti apie 80 rūšių.

Dažnesnės Lietuvos rūšys

Juodmėsė ūmėdė (Russula adusta). Vertingas valgomas grybas.
Pilkšvažalė ūmėdė (Russula aeruginea)
Rausvoji ūmėdė (Russula alutacea). Valgoma.
(Russula anthracina)
Auksaviršė ūmėdė (Russula aurea). Valgoma.
(Russula aurora). Valgoma.
Auksiškoji ūmėdė (Russula claroflava)
Melsvažalė ūmėdė (Russula cyanoxantha). Geras valgomas grybas.
Blunkančioji ūmėdė (Russula decolorans)
Ūmėdė garduolė (Russula delica)
Piktoji ūmėdė (Russula emetica)
Dvokiančioji ūmėdė (Russula foetens). Priskiriama prie nevalgomų grybų.
Trapioji ūmėdė (Russula fragilis). Valgoma, bet menkavertė.
Kvapioji ūmėdė (Russula grata)
Šakotalakštė ūmėdė (Russula heterophylla)
Raiboji ūmėdė (Russula integra). Valgoma.
Grakščioji ūmėdė (Russula lepida)
Juosvoji ūmėdė (Russula nigricans)
Geltonviršė ūmėdė (Russula ochroleuca)
Alyvinė ūmėdė (Russula olivacea)
Pelkinė ūmėdė (Russula paludosa). Valgoma.
Raudonkotė ūmėdė (Russula rhodopoda). Dėl kartaus skonio valgyti nerekomenduojama.
(Russula sanguinea). Nevalgoma.
(Russula sardonia). Dėl aštraus skonio nerekomenduojama.
Tikroji ūmėdė (Russula vesca)
(Russula vitellina). Valgoma.
Žalsvoji ūmėdė (Russula virescens). Valgoma, salotoms.
Silkiakvapė ūmėdė (Russula xerampelina)

Raudonosios knygos grybai

Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos šios ūmėdžių rūšys:

Auksaviršė ūmėdė (Russula aurata)
Kvapioji ūmėdė (Russula grata)

Piktoji ūmėdė (Russula emetica)
Pelkinė ūmėdė (Russula paludosa)
Tikroji ūmėdė (Russula vesca)
Melsvažalė ūmėdė (Russula cyanoxantha)

Vikiteka: Ūmėdės – vaizdinė ir garsinė medžiaga