Švėkšnos valsčius

55°31′š. pl. 21°37′r. ilg. / 55.52°š. pl. 21.62°r. ilg. / 55.52; 21.62

Švėkšnos valsčius
Laikotarpis: 1861 – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Švėkšna
Rusijos imperija
Kauno gubernija	Raseinių apskritis (1861–1915)
Vokietijos imperija
Oberostas	Švėkšnos apskritis (1915) Vėžaičių apskritis (1915–1919)
Lietuva
	Tauragės apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas
Ostlandas	Tauragės apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Tauragės apskritis (1944–1947) Šilutės apskritis (1947–1950)

Švėkšnos valsčius (rus. Швекшнянская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Švėkšna.

Istorija

Valsčius įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje, apėmė Švėkšnos dvaro žemes ir Šalpėnų laisvuosius valstiečius. XX a. tarpukariu Balsėnų (1934 m.), Dūdinėlių, Sausių ir Vainių (visi trys 1938 m.) kaimai prijungti prie Veiviržėnų valsčiaus. Taip pat padaryta su Eidukais. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Priekulės rajonui (11 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		6374	753 kiemai	5 seniūnijos	99
1923 m.	283	8861	1918		101 gyvenvietė
1932 m.	273	9012		11 seniūnijų
1949-01-01 ((išsamiau))	264			11 apylinkių

Vadovai

• , 1932 m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.	Seniūnija, 1940 m.	Apylinkė, 1949 m.
Balsėnai	Balsėnų seniūnija	-	-
Būdviečiai	Būdvyčių seniūnija	Būdviečių seniūnija	Būdviečių apylinkė
Gedminaičiai	Gedminaičių seniūnija	Gedminaičių seniūnija	Gedminaičių apylinkė
Inkakliai	Inkaklių seniūnija	Inkaklių seniūnija	Inkaklių apylinkė
Padubrinai	Padubrinų seniūnija	Padubrinų seniūnija	Padubrinų apylinkė
Petraičiai	-	Petraičių seniūnija	Petraičių apylinkė
Skomantai	Skomantų seniūnija	Skomantų seniūnija	Skomantų apylinkė
Stemplės	Stemplių seniūnija	Stemplių seniūnija	Stemplių apylinkė
Šalpėnai	Šalpėnų seniūnija	Šalpėnų seniūnija	Šalpėnų apylinkė
Švėkšna	Švėkšnos seniūnija	Švėkšnos seniūnija	Švėkšnos apylinkė
Tvaskučiai	Tvaskučių seniūnija	Tvaskučių seniūnija	Tvaskučių apylinkė
Vilkėnas	Vilkėnų seniūnija	Vilkėno seniūnija	Vilkėno apylinkė
Iš viso:	11 seniūnijų	11 seniūnijų	11 apylinkių

Gyvenvietės

1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:

Pavadinimas	Tipas	Kiemų sk.	Gyventojų sk.
Alseikų	km.	14	82
Balsėnų	km.	37	241
Bareikų	km.	13	65
Bareikų	pv.	1	26
Beinoriškės	km.	20	115
Bilviečio	km.	13	78
Birbalų	km.	9	37
Bliūdsukių	km.	27	130
Būdviečių	km.	21	119
Bumbuliškės	pv.	2	17
Daukšviečių	km.	5	36
Daukšaičių	km.	13	88
Dudinėlių	km.	5	25
Eidukų	km.	8	40
Gailaičių	km.	5	47
Gedminaičių	km.	8	54
Gedminaičių	dv.	1	72
Gedikų	km.	22	128
Ilgbrastės	km.	18	80
Inkaklių	km.	18	100
Jaunių	pv.	18	70
Jokšų	km.	10	61
Jomantų	km.	18	95
Jonelių	km.	18	105
Jonikų	km.	10	59
Jonikaičių	km.	19	98
Jucaičių	km.	24	127
Jurgaičių	km.	18	86
Jurizdikos	km.	14	92
Jurkiškės	km.	11	85
Jurkaičių	km.	38	156
Kalnalio	km.	12	76
Kalkiškės	pv.	2	44
Karpiškės	pv.	1	20
Kekališkės	km.	7	37
Kelvėtų	km.	22	144
Kidulių	km.	9	64
Kančaičių	km.	12	98
Kurmių	km.	11	89
Labatmedžio	km.	10	71
Legučių	pv.	1	19
Lekių	km.	3	26
Lekiškių	km.	9	50
Luišių	km.	7	45
Mataičių	km.	8	50
Meiželių	km.	14	71
Mikužių	km.	19	138
Mockaičių	km.	9	54
Nikėlų	km.	10	55
Oželių	km.	5	35
Padubrinų	km.	7	28
Padagų	km.	14	59
Paičių	km.	8	45
Pakalniškių	km.	13	73
Pakapio	km.	5	27
Papjaunio	km.	2	10
Pašlūžmio	km.	16	99
Paulaičių	km.	24	147
Pavilnučio	km.	8	38
Pelkupio	km.	6	29
Pempiškių	km.	18	90
Petraičių	km.	25	135
Pjaulokių	km.	20	120
Pocių	km.	12	77
Pūzraviečių	km.	11	55
Raudiškės	km.	4	29
Raukų	km.	5	32
Razmų	km.	9	60
Rumbikių	km.	15	59
Sausių	km.	6	54
Skomantų	km.	10	65
Slabados	km.	4	28
Smilginiškių	pv.	2	17
Stankiškių	km.	10	64
Stemplių	dv.	1	82
Stemplių	km.	36	240
Stirpeikų	km.	14	54
Surinkiškių	km.	8	32
Šalpėnų	km.	44	175
Šarkiškių	km.	7	33
Šiaudėnų	km.	16	75
Šiaulių	km.	8	61
Šilininkų	km.	6	43
Šiūparių	km.	5	27
Šiuraičių	km.	29	173
Šnypšlių	pv.	2	32
Švėkšnos	mstl.	207	1340
Švėkšnos	dv.	3	198
Švėkšnos	km.	20	138
Uoksų	km.	6	27
Ūtos	km.	12	39
Užlaukio	km.	25	128
Vainių	km.	13	81
Vainotiškės	km.	7	45
Valučių	km.	7	48
Varniškių	km.	5	30
Vilkų Kampo	km.	26	159
Vilkėno	dv.	9	143
Žąsyčių	km.	8	86
Žiogų	km.	5	35

Gyventojai

Švėkšnos valsčiaus teritorijoje kalbama pietų žemaičių varniškių tarme.

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 8861 žmogus:

• Lietuviai - 92,98% (8239);
• Žydai - 5,86% (519);
• Vokiečiai - 0,74% (66);
• Lenkai - 0,3% (27);
• Kiti - 0,12% (10).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1886	Vilkų Kampas	Kazys Oželis, gydytojas ir karininkas	1960
1892	Pašlūžmis	Jokūbas Stanišauskas, politikas	1943
1904	Paulaičiai	Kazimieras Alminas, kalbininkas	1986
1925	Alseikos	, pedagogas	2013
1928	Jonikaičiai	Antanas Būdvytis, agronomas	1998
1929	Surinkiškiai	Petras Čeliauskas, esperantininkas	2024
1935	Vilkėnas	Algimantas Antanas Kukšta, treneris	2011
1936	Šiuraičiai	Vytolis Kučinskas, sociologas
1949	Balsėnai	Alfonsas Budvytis, fotografas	2003

Šaltiniai

1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 716–729 psl.
5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 134
6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 719 psl.
7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 727 psl.
8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 136