Šui

Šujai
Gyventojų skaičius	430 000
Populiacija šalyse	Kinija (Guidžou, Guangsi), Vietnamas
Kalba (-os)
Religijos	animizmas
Giminingos etninės grupės	maonaniai, dongai ir kt.

Šujai (kinų kalba: 水族, pinyin: Shuǐ Zú) – viena iš 56 oficialiai pripažintų Kinijos etninių grupių, iš kurių tik haniai (kinų kalba: 汉族, pinyin: Hàn Zú) sudaro daugumą, likusios 55 yra tautinės mažumos. Dauguma šujų (apie 93%, t. y. 322 000) gyvena Guidžou provincijoje, pietvakarinėje Kinijos dalyje. Likusioji šujų dalis išsimėčiusi pietinėje Kinijos dalyje, t. y. Guangsi autonominiame regione bei Junano provincijoje. Šujai kildinami iš tautų, kurios gyvenusios pietinėje Kinijos dalyje dar Čin dinastijos laikotarpiu. Kinų kalba "šui" reiškia "vandenį".

Šujų bendruomenė

Šujų bendruomenė yra susiskirsčiusi į klanus. Kaimuose paprastai tegyvena keletas šimtų šujų, kurių dauguma turi tą pačią pavardę. Šujų vyrai dirba laukuose (aria, akėja, prižiūri besiganančius gyvulius, ima derlių), o šujų moterys rūpinasi namais. Tradiciniai šujų namai būna vienaukščiai arba dviaukščiai, statyboms dažniausiai naudojama eglės arba pušies mediena. Jei namas dviaukštis, antrajame aukšte būna gyvenamosios patalpos, pirmajame - arklidės ir maisto sandėlis.

Šujų laidotuvės - ilgas ir sudėtingas procesas, kurio metu aukojami gyvūnai. Mirus vienam iš kaimo gyventojų kurį laiką pasninkaujama, t. y. nevalgoma mėsos. Jeigu Šujų moteris lieka našlė, ji privalo trejus metus dengti savo plaukus baltu audeklu.

Šujai naudoja mėnulio kalendorių, kuris prasideda devintąjį mėnulio mėnesį.

Šujų kalba

Šujai kalba šujų kalba (kinų kalba: 水语, pinyin: Shuǐ yǔ), kuri priklauso Tajų-kadajų kalbų šeimai. Šujų kalboje yra 8 tonai ir net 44 priebalsės. Ganėtinai paprastą piktografinę šujų kalbos rašto sistemą, kuri susideda iš apytiksliai 150 piktogramų, žino tik šamanai ir naudoja ją pranašystėms ir būrimams. Kasdieninėms reikmėms šujai vartoja kinų rašto sistemą. Šujų kalbos rašto sistemai gresia pavojus išnykti.

Šujų religija

Šujų religija yra politeistinė, taip pat garbinami protėviai. Šujų religijoje yra daugiau kaip 900 dvasių ir dievų, kurie gali nešti ir laimę, ir nelaimę. Samdyti šamanai atlieka maldas ir aukas namuose tų, kurie serga arba yra arti mirties.

Šujų žmones turi daugybę tabu ir prietarų. Pavyzdžiui, prasidėjus pavasario sezonui tris dienas po pirmojo griaustinio negalima arti žemės, nes tikima, kad sulaužius šį prietarą būtų supykdytas griaustinio dievas. Švenčių metu negalima užmušti šuns. Manoma, kad jei ką tik pagimdžiusi moteris aplankys kitą kaimą ar kito žmogaus namą, ji užtrauks ligą.

Šujų šventės

Duan šventė - tai derliaus nuėmimo šventė, panaši į kinų naujuosius metus. Ši šventė prasideda kažkur rugsėjį ir sutampa su šujų naujaisiais metais, švesti baigiama lapkritį. Naujųjų metų išvakarėse nevalgoma naminių gyvūnų mėsos. Priklausomai nuo šujų gyvenamosios vietos šventės pradžios ir pabaigos datos gali skirtis.

Mao šventė tetrunka keturias dienas ir yra švenčiama tų, kurie nešvenčia Duan šventės. Ši šventė žymi ryžių sodinukų persodinimo pabaigą ir yra švenčiama dešimtąjį šujų kalendoriaus mėnesį.

Pavasario šventė yra švenčiama tų, kurie nešvenčia nei Duan, nei Mao švenčių.

Šujų švenčių metu paprastai mušami bronziniai būgnai, šokama, dainuojama, skerdžiami naminiai gyvūnai ir dėkojama šeimų protėviams.

Šujų virtuvė

Pagrindinis šujų maistas yra lipnūs ryžiai. Ryžiai garinami bambukiniame garintuve arba verdami uždengtame puode ant mažos ugnies. Papildomai vartojami grūdai (kviečiai, miežiai, sojos) ir (saldžios bulvės). Daržovių auginama ir suvartojama mažai. Po ryžių pirmenybė teikiama naminių gyvūnų mėsai bei žuviai. Kaip ir dongai, šujai savo kaimuose yra įsirengę tvenknius, kuriuose veisia karpius. Šujai gali pasigirti giliomis, kone dviejų tūkstančių metų senumo, vynadarystės tradicijomis.

Nuorodos

1. http://www.chinahighlights.com/travelguide/nationality/shui.htm