Šliaužiantysis vėdrynas

Ranunculus repens
Šliaužiantysis vėdrynas (Ranunculus repens)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai ( Magnoliopsida) Poklasis: Vėdrynažiedžiai ( Ranunculidae) Šeima: Vėdryniniai ( Ranunculaceae) Gentis: Vėdrynas ( Ranunculus) Rūšis: Šliaužiantysis vėdrynas ( Ranunculus repens)

Šliaužiantysis vėdrynas (Ranunculus repens) – vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos, vėdrynų (Ranunculus) genties augalas. Paplitęs Europoje ir Šiaurės Amerikos šiaurės vakarinėje dalyje palei Ramųjį vandenyną. Daugelyje pasaulio dalių paplito kaip žmonių įvežta rūšis.

Daugiametis žolinis augalas su trumpu šakniastiebiu, nuo kurio atsišakoja kuokštinės šaknys. Stiebas 15−20 cm ilgio, kylantis arba šliaužiantis. Jo pamatinėje dalyje išauga ilgos šliaužiančios palaipos, kurios bamblių vietose įsišaknija. Lapų lakštai ilgoki, vienkart arba dukart trilapiai. Žiedkočiai vagoti, plaukuoti; žiedai 1,5−2,5 cm pločio. Taurelė ne visai prigludusi prie vainikėlio. Taurėlapiai 5. Vainiklapiai irgi 5, ryškiai geltoni, blizgantys. Kuokelių ir piestelių daug. Vaisius sutelktinis; riešutėliai gelsvai pilki blizgantys, netaisyklingi, kiaušiniški, iš šonų suploti. Vienas augalas užaugina apie 140−340 vaisių. Pasėtos sėklos sudygsta ne tuo pačiu laiku.

Šliaužiantysis vėdrynas

Žydi gegužės−rugpjūčio mėn. Labai dažnas visoje Lietuvoje. Auga pievose, upių ir ežerų pakrantėse, krūmuose, miškuose, dirvonuose, dirbamuose laukuose, mėgsta drėgnesnes dirvas.

Kaip ir dauguma vėdrynų, nuodingas, tačiau kai išdžiūva su šienu, nuodingosios savybės dingsta. Kartais žole apsinuodija gyvuliai. Pievų, ganyklų, kai kada dirbamų laukų piktžolė.

Literatūra

Rudenį žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1991, 26 psl.

Vikiteka: Šliaužiantysis vėdrynas – vaizdinė ir garsinė medžiaga