55 33 š pl 23 19 r ilg 55 550 š pl 23 317 r ilg 55 550 23 317 Papušynio miško rytinis pakraštys prie KadylųPėžų ežerą su

55°33′ š. pl. 23°19′ r. ilg. / 55.550°š. pl. 23.317°r. ilg. / 55.550; 23.317

Šiluvos–Papušynio miškai – miškų masyvas Lietuvoje, Raseinių ir Kelmės rajonuose, 6 km į pietryčius nuo Tytuvėnų. Priklauso Tytuvėnų miškų urėdijai, Šiluvos girininkijai. Apima 21,5 km² plotą. Didžioji dalis patenka į Tytuvėnų regioninį parką.

Šiluvos–Papušynio miškų masyvą sudaro Papušynio, Sandravos, Šiluvos, Tyrulio, Rekštiškio, Antaniškio, Plekaičių miškai. Masyvo planas sudėtingas, įsiterpia Šiluvos tyrelis. Būdingas banguotas paviršius. Vyrauja velėniniai jauriniai glėjiški priesmėliai, velėniniai jauriniai smėliai, aukštutiniai durpžemiai. Miškai priklauso Šušvės ir Dubysos (, Sandravos, Lapišės ištakos) baseinams. Telkšo Pėžų, Miškinių ežerėliai.

Medynai:

pušynai: 48 %
eglynai: 35 %
beržynai: 10 %
juodalksnynai: 6 %
baltalksnynai: 1 %

Jaunuolynai sudaro 29 % medynų, pusamžiai medžiai 42 %, pribręstantys 20 %, brandūs 9 %.

Šiluvos–Papušynio miškuose gausu šernų, elnių, stirnų, sutinkami plėšrieji paukščiai, juodieji gandrai, tetervinai, gervės. Miško rytuose yra Papušynio botaninis draustinis–spanguolynas

Mišką kerta kelias 148 Raseiniai–Tytuvėnai–Radviliškis . Greta įsikūrusi Šiluva, Pažyzdrys, Sandrausiškė, Pežai, Antaniškiai, Lapučiai, Plekaičiai, Kelmynai, Medsodžiai, Ropkepiai, Miškiniai.

Šaltiniai

Šiluvos–Papušynio miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 200

[1] Šiluvos–Papušynio miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 200