Įsruties miestas

Įsrutis (arba Černiachovskas, rus. Черняховск; vok. Insterburg) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities centrinėje dalyje, Įsruties, Priegliaus ištakos Įsros ir Pisos upių santakoje, 86 km į rytus nuo Kaliningrado. Černiachovsko rajono centras. Įsruties geležinkelio stotis.

Įsrutis rus. Черняховск vok. Insterburg
Miesto aikštė
Įsrutis 54°38′17″š. pl. 21°48′43″r. ilg. / 54.638°š. pl. 21.812°r. ilg. / 54.638; 21.812 (Įsrutis (miestas))
Laiko juosta: ()
Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Černiachovsko rajonas
Įkūrimo data	1336 m.
Gyventojų (2021)	35 375
Plotas	58 km²
Tankumas (2021)	610 žm./km²
Pašto kodas	238150–238169
Tel. kodas	(+7) 40141
Vikiteka	Įsrutis
Kirčiavimas	Įsrutìs (Černiachòvskas)

Istorija

Įsruties pilies planas 1890 m.
Arch. Konradas Šteinbrechtas

Įsruties pradžia – prie Angrapės ir Įsros santakos stovėjusi nadruvių gyvenvietė su medine Ansatrapio pilimi. Vokiečių ordinas ją sugriovė ir 1336 m. pastatė Instenburgo pilį, kuri tapo komtūrijos centru ir Teutonų ordino atsparos tašku kovose su Lietuva. Netoli jos kūrėsi Įsruties gyvenvietė. Nuo 1525 m. Prūsijos kunigaikštystės, Prūsijos karalystės ir Vokietijos imperijos Įsruties apskrities centras. 1583 m. spalio 10 d. gavo Kulmo miesto teises.

1537 m. kunigo J. Tartylos iš Šilalės rūpesčiu katalikų koplyčios vietoje įrengta evangelikų liuteronų bažnyčia, kuri 1612 m. buvo perstatyta ir pavadinta Liuterio bažnyčia, po 1945 m. rusų valdžia joje įrengė sandėlį, po 1978 m. gaisro nugriauta. Pamaldos laikytos ir lietuvių kalba, antrojoje XX a. pr. – 2 kartus per metus.

1816–1944 m. mieste veikė 18 spaustuvių. XIX a. ėjo laikraščiai „Insterburger Kreisblatt“, „Insterburger Wochenblatt“, „Insterburger Zeitung“, „Volksblatt für Litthauen“. 1818 m. Įsrutis tapo naujos, mažesnės apskrities (kreizo) centru. 1815 m. mieste įstegtas Merginų licėjus, XIX a. antroje pusėje veikė klasikinė ir realinė gimnazijos, vėliau sujungtos į klasikinę gimnaziją, nuo XIX a. antrosios pusės – berniukų ir mergaičių aukštesniosios mokyklos. Nuo 1835 m. Įsrutyje veikė centrinis Krašto kalėjimas, kuriame buvo teisiami Lietuvos provincijos gyventojai, daugiausia lietuvininkai; 1944 m. jame kalinti 8 Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto nariai. Kalėjime veikė evangelikų liuteronų bažnyčia, kaliniai ir tarnautojai sudarė savarankišką parapiją. XIX a. pab. miestas tapo geležinkelio transporto mazgu, įsteigta pramonės įmonių. Nuo XIX a. mieste stovėjo didelė karinė įgula. Miestas buvo apgriautas per Pirmąjį pasaulinį karą. 1736–1818 m. Prūsijos karalystės Lietuvos departamento, 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Įsruties apskrities miestas. 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Istenburgo rajono (Инстербургский район), vėliau Černiachovsko rajono centras, nuo 2008 m. dar ir Černiachovsko miesto gyvenvietės centras.

Hindenburgo gatvė 1899 m.

Rusijos kariuomenė Įsrutyje 1914 m.

Vykstant Antrajam pasauliniam karui, 1944 m. liepos 27 d. miestą subombardavo britų karo aviacija. Dar labiau miestas buvo apgriautas, kai 1945 m. sausio 22 d. jį užėmė tarybinė kariuomenė. Nuo 1946 m. priklauso Rusijos federacijos Kaliningrado sričiai. 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku pavadintas žuvusio Baltarusijos fronto vado generolo Ivano Černiachovskio vardu.

Buvusioje senelių prieglaudoje 1947 m. įkurtas Specialus kalėjimas-ligoninė, kuriame buvo kalinami antisovietinio pasipriešinimo dalyviai: Petras Cidzikas, generolas Piotras Grigorenko, kunigas Vincentas Sladkevičius ir kiti. XX a. antroje pusėje rekonstruojant miestą buvo sugriauta dalis senamiesčio. 1911 m. pastatyta evangelikų reformatų Melanchthono bažnyčia XX a. pabaigoje paversta cerkve. 1902 m. pastatyta Šv. Brunono katalikų bažnyčia tapo filharmonija; nuo XX a. pab. restauruotoje bažnyčioje pamaldos vyksta katalikams lietuviams, lenkams ir vokiečiams.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1736–1818 m.	Lietuvos departamentas	Prūsijos karalystė
1818–1945 m.	Įsruties apskritis	Gumbinės apygarda
1945–1946 m.	Rytų Prūsija	TSRS
1947–2008 m.	Černiachovsko rajonas	Kaliningrado sritis
nuo 2008 m.	Černiachovsko miesto gyvenvietė Černiachovsko municipalinis rajonas	Kaliningrado sritis

Gyventojai

1886 m. iš 11 000 miesto gyventojų tik apie 200 buvo lietuvninkai, tačiau jie sudarė apylinkių gyventojų daugumą. 1880–1944 m. veikė , 1911–1924 m. – Įsruties mokytojų seminarija. 1919 m. įkurta Įsruties lietuvių draugija, vietoj jos 1919–1920 m. veikė Įsruties lietuvių klubas (pirm. E. Rėžulaitis).

1946–1947 m. likę vietiniai gyventojai buvo prievarta deportuoti į Vokietiją. Po karo Įsrutyje apsigyveno gana daug lietuvių. Černiachovsko pedagoginėje kolegijoje (iki 2004 m. direktorius A. Bartnikas) nuo 1995 m. įvesta papildoma lietuvių kalbos pradžios mokyklų mokytojams specialybė – rengiami lietuvių mokytojai. Nuo 1997 m. veikia kultūros akademija „Nadruva“ (pirm. A. Bartnikas).

Demografinė raida tarp 1817 m. ir 2021 m.
1817 m.	1875 m.	1890 m.	1900 m.	1910 m.	1925 m.	1933 m.	1939 m.^sur.
15 543	16 303	22 227	28 000	31 624	39 311	41 230	43 620
1979 m.^sur.	1989 m.^sur.		2006 m.	2011 m.	2021 m.	-	-
35 600	39 622	44 323	41 680	40 464	35 375	-	-
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

Įsrutyje evangelikų dvasininkais dirbo žymūs Mažosios Lietuvos lietuvių raštijos ir kultūros darbuotojai:

• 1577–1593 m. – klebonas Johanas Hefneris Vyresnysis
• 1711–1737 m. –
• 1731–1757 m. (iki mirties) kunigavo
• 1815–1825 m. – , etnografas, dirbo gimnazijos rektoriumi
• Nuo 1869 m. mokytojavo , kuris išvertė į vokiečių kalbą ir 1894 m. išleido K. Donelaičio „Metus“.

Įsrutyje gimė:

• Apie 1624 m. – , vienas pirmųjų lietuvių poetų (m. 1663 m.)
• 1819 m. – , politikas, kultūros veikėjas (m. 1904 m.)
• 1831 m. – , parašė dramų ir romanų, daugiausia prūsų ir lietuvininkų ist. tematika (m. 1902 m.)
• 1854 m. – , poetas, publicistas, teatro kritikas (m. 1916 m.)

Sportas

• FK Progress Černâhovsk (futbolas)

Šaltiniai

1. Gaudiškiemis GenWiki
2. Albertas Juška, Algirdas Matulevičius, . Černiachovskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 314 psl.
3. Įsruties apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
4. Įsruties apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.

• Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
• Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
• Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Nuorodos

• Miesto vaizdai
• Įsruties istorija (rus.)
• Įsruties įžymybės
• Įsruties fotografijos 2012-01-23 iš Wayback Machine projekto.
• Miesto istorija