Šventyklos kalnas hebr ה ר ה ב י ת Har haBayīt arab الحرم الشريف al Ḥaram al Sharīf kalva Jeruzalės senamiestyje Laikoma

Šventyklos kalnas (hebr. ‏הַר הַבַּיִת‏‎ = Har haBayīt, arab. الحرم الشريف = al-Ḥaram al-Sharīf) – kalva Jeruzalės senamiestyje. Laikoma šventa vieta judaizme, krikščionybėje ir islame. Šventyklos kalną juosia atraminės sienos (iš jų išlikusi Raudų siena), kurias I a. pr. m. e. pastatė Judėjos karalius Erodas I Didysis. Į kalną galima patekti pro vienuolika vartų. Vidinį kiemą iš šiaurės ir vakarų supa du mameliukų laikų portikai ir keturi minaretai. Ant Šventyklos kalno stovi al Aksos mečetė ir Uolos kupolo šventykla, seniausias pasaulyje išlikęs .

Pagal žydų tradiciją laikoma, kad ant Šventyklos kalno stovėjo Jeruzalės šventykla. Todėl kalnas ir išlikęs vakarinės sienos fragmentas – Raudų siena – yra švenčiausios judaizmo vietos.Biblijoje sakoma, kad 957 m. pr. m. e. karalius Saliamonas Jeruzalėje pastatė , kurią 586 m. pr. m. e. sugriovė Babilonijos karalius Nabuchodonosaras II. 516 m. pr. m. e., Jeruzalę valdant Achemenidų Persijai, pastatyta ; atnaujinta karaliaus Erodo I Didžiojo, ir 70 m. e. m. sugriauta Romos imperijos. Pasak žydų ortodoksų tradicijos, atėjus mesijui, čia bus pastatyta trečioji ir paskutinė šventykla. Melsdamiesi žydai atsisuka į Šventyklos kalną.

Al Aksa – antra seniausia mečetė pasaulyje, viena iš trijų šventųjų mečečių (kitos dvi – Didžioji mečetė Mekoje ir Pranašo mečetė Medinoje).Musulmonų garbinama kaip „kilnioji šventovė“ (al-Ḥaram al-Sharīf). Tikima, kad iš čia pranašas Mahometas buvo paimtas į dangų. Iš pradžių atlikdami kiblą musulmonai atsigręždavo į Šventyklos kalną. Musulmonai, kaip ir žydai, sieja Šventyklos kalną su Saliamonu ir kitais islame gerbiamais pranašais. Šventyklos kalnas yra pagrindinis palestiniečių (ir krikščionių) tapatybės simbolis.

Nuo kryžiaus žygių Jeruzalės musulmonų bendruomenė valdo šią vietą per Jeruzalės islamo vakfą. 1948–1967 m. Šventyklos kalną su visa Rytų Jeruzale kontroliavo Jordanija. Po 1967 m. Šešių dienų karo Izraelis okupavo ir aneksavo Rytų Jeruzalę su Šventyklos kalnu. Netrukus Izraelis grąžino musulmonų ir krikščionių šventųjų vietų priežiūrą Jordanijos Hašimitams, pasilikdamas saugumo kontrolę. Izraelis, laikydamasis status quo principo, draudžia melstis nemusulmonams. Šventyklos kalnas išlieka pagrindiniu Izraelio ir Palestinos konflikto židiniu.

Galerija

Šaltiniai

Kedar, Benjamin (2012). "Rival Conceptualizations of a Single Space: Jerusalem's sacred esplanade". {{{booktitle}}}, Nehru Memorial Museum and Library.
Weaver, A.E. (2018). Inhabiting the Land: Thinking Theologically about the Palestinian-Israeli Conflict. Cascade Companions. Wipf and Stock Publishers. p. 77. ISBN . Nuoroda tikrinta 2022-05-21. „The conflict about sovereignty over Jerusalem encompasses conflict over control of the Holy Esplanade, called al-Haram ash-Sharif (the Noble Sanctuary) by Muslims and Har HaBayit (the Temple Mount) by Jews.“
„Temple Mount/Al Haram Ash Sharif“. Lonely Planet. Nuoroda tikrinta April 17, 2018.
Nicolle, David (1994). Yarmuk AD 636: The Muslim Conquest of Syria. Osprey Publishing.
Marshall J., Breger; Ahimeir, Ora (2002). Jerusalem: A City and Its Future. Syracuse University Press. p. 296. ISBN . OCLC 48940385.
Cohen-Hattab, Kobi; Bar, Doron (2020). The Western Wall: The Dispute over Israel's Holiest Jewish Site, 1967–2000 (anglų). Brill. ISBN .
.
Baker, Eric W.. The Eschatological Role of the Jerusalem Temple: An Examination of the Jewish Writings Dating from 586 BCE to 70 CE. Germany: Anchor Academic Publishing, 2015, pp. 361–362
National Geographic Society (U.S.); de Blij, H.J.; Downs, R.; John Wiley & Sons (2007). Wiley/National Geographic College Atlas of the World. Wiley. p. 49. ISBN . Nuoroda tikrinta 2022-06-15. „Al 'Aqsa is the second oldest mosque in Islam after the Kaaba in Mecca and is third in holiness after the mosques in Mecca and Medina. It holds up to 400,000 worshippers at one time.“
Frederick S. Colby (2008). Narrating Muhammad's Night Journey: Tracing the Development of the Ibn 'Abbas Ascension Discourse. SUNY Press. p. 15. ISBN . iš originalo 15 July 2020. Nuoroda tikrinta 14 March 2018.
,
Cohen, Hillel (2017). „The Temple Mount/al-Aqsa in Zionist and Palestinian National Consciousness: A Comparative View“. Israel Studies Review. Berghahn Books. 32 (1): 1, 8–9, 17. doi:10.3167/isr.2017.320102. 2159-0389. ISSN 2159-0370. JSTOR 45238302.
Dov Lieber (July 20, 2017). „Amid Temple Mount tumult, the who, what and why of its Waqf rulers“. Times of Israel. Nuoroda tikrinta April 16, 2018.
„What Are the Temple Movements and Why Should We Be Worried?“. Ir Amim.
Gilbert, Lela (21 September 2015). „The Temple Mount – Outrageous Lies and Escalating Dangers“. . Nuoroda tikrinta 4 November 2015.
. Suarchyvuotas originalas October 31, 2009.

[Kedar_2012-1] Kedar, Benjamin (2012). "Rival Conceptualizations of a Single Space: Jerusalem's sacred esplanade". {{{booktitle}}}, Nehru Memorial Museum and Library.

[Weaver_2018_p._772-2] Weaver, A.E. (2018). Inhabiting the Land: Thinking Theologically about the Palestinian-Israeli Conflict. Cascade Companions. Wipf and Stock Publishers. p. 77. ISBN . Nuoroda tikrinta 2022-05-21. „The conflict about sovereignty over Jerusalem encompasses conflict over control of the Holy Esplanade, called al-Haram ash-Sharif (the Noble Sanctuary) by Muslims and Har HaBayit (the Temple Mount) by Jews.“

[3] „Temple Mount/Al Haram Ash Sharif“. Lonely Planet. Nuoroda tikrinta April 17, 2018.

[Nicolle,_David_1994-4] Nicolle, David (1994). Yarmuk AD 636: The Muslim Conquest of Syria. Osprey Publishing.

[:11-5] Marshall J., Breger; Ahimeir, Ora (2002). Jerusalem: A City and Its Future. Syracuse University Press. p. 296. ISBN . OCLC 48940385.

[:1-6] Cohen-Hattab, Kobi; Bar, Doron (2020). The Western Wall: The Dispute over Israel's Holiest Jewish Site, 1967–2000 (anglų). Brill. ISBN .

[bibleref|2_Chron.|3:1-2|HE-7] .

[:12-8] Baker, Eric W.. The Eschatological Role of the Jerusalem Temple: An Examination of the Jewish Writings Dating from 586 BCE to 70 CE. Germany: Anchor Academic Publishing, 2015, pp. 361–362

[NG-9] National Geographic Society (U.S.); de Blij, H.J.; Downs, R.; John Wiley & Sons (2007). Wiley/National Geographic College Atlas of the World. Wiley. p. 49. ISBN . Nuoroda tikrinta 2022-06-15. „Al 'Aqsa is the second oldest mosque in Islam after the Kaaba in Mecca and is third in holiness after the mosques in Mecca and Medina. It holds up to 400,000 worshippers at one time.“

[10] Frederick S. Colby (2008). Narrating Muhammad's Night Journey: Tracing the Development of the Ibn 'Abbas Ascension Discourse. SUNY Press. p. 15. ISBN . iš originalo 15 July 2020. Nuoroda tikrinta 14 March 2018.

[Quran_2:4,_34:13-14-11] ,

[12] Cohen, Hillel (2017). „The Temple Mount/al-Aqsa in Zionist and Palestinian National Consciousness: A Comparative View“. Israel Studies Review. Berghahn Books. 32 (1): 1, 8–9, 17. doi:10.3167/isr.2017.320102. 2159-0389. ISSN 2159-0370. JSTOR 45238302.

[13] Dov Lieber (July 20, 2017). „Amid Temple Mount tumult, the who, what and why of its Waqf rulers“. Times of Israel. Nuoroda tikrinta April 16, 2018.

[14] „What Are the Temple Movements and Why Should We Be Worried?“. Ir Amim.

[15] Gilbert, Lela (21 September 2015). „The Temple Mount – Outrageous Lies and Escalating Dangers“. . Nuoroda tikrinta 4 November 2015.

[16] . Suarchyvuotas originalas October 31, 2009.