Ortodoksinis judaizmas

Ortodoksinis judaizmas – judaizmo atšaka, kurios atstovai griežčiausiai laikosi tradicinių nuostatų ir praktikų.

Jemeno žydas ortodoksas skaito Torą

Tikima, kad Hebrajų Biblijoje ir kituose šventuosiuose tekstuose įtvirtinti laikui nepavaldūs moraliniai principai, jų negalima atsisakyti, taikantis prie besikeičiančių gyvenimo sąlygų. Tiek rašytinis įstatymas (Tora), tiek sakytinis (kodifikuotas ir aiškinamas Talmude) laikomas nekintamu, Toros kilmė esanti dieviška, ji nepaveikta žmonių kūrybos.

Orotodoksinis judaizmas išlaikė , tradicines maldas ir apeigas, nuolat ir intensyviai gilinamasi į Torą, griežtai laikomasi šabo, religinių švenčių. Būdinga vyrų ir moterų atskyrimas sinagogose.

Ortodoksinis judaizmas nėra vienalytis judėjimas, esama įvairių jo krypčių. Neoortodoksinis judaizmas, susiformavęs XIX a. viduryje (kertinė jo figūra – , kurio mokykla siekė suderinti tradiciją su sekuliariais mokslais), sankcionavo šiuolaikinę aprangą, pamokslus leista sakyti gimtosiomis kalbomis. Be to, ši srovė pasižymi palankesniu požiūriu į šiuolaikinę kultūrą. Kitos kryptys: , judėjimas (pastarajam būdinga tradicijos ir sionizmo derinimas), Haredi judaizmas.

Didžiuma ortodoksinio judaizmo grupių atmeta sionizmą.

Izraelyje ortodoksinis judaizmas – oficiali šios religijos atmaina.

Išnašos

1. Orthodox Judaism. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2022-11-20.
2. Orthodox Judaism: Background & Overview. Jewish Virtual Library. Nuoroda tikrinta 2022-11-20.
3. Aušra Pažėraitė. Judaizmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-11-20.