Azərbaycanca
Беларускі
Dansk
Deutsch
Española
Français
Indonesia
Italiana
日本語
Қазақ
Lietuvos
Nederlands
Português
Русский
සිංහල
แบบไทย
Türkçe
Українська
中國人
United State
Afrikaans
| Amblypygi | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 (Damon diadema) | ||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||
|
Žiužiakojai arba frinos (Amblypygi) – nedidelis bestuburių gyvūnų būrys, priklausantis voragyvių klasei. Vardas Amblypygi kilęs iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „bukas galas“. Taip jie pavadinti dėl to, kad neturi uodegos. Užsienyje dar vadinami beuodegiais botaginiais skorpionais arba botaginiais vorais (angl. tailless whip scorpions, vok. Geißelspinnen).
Žinomos 136 rūšys. Fosilijos randamos nuo karbono periodo.
Sandara
Frinos išauga nuo 5 iki 40 mm. Kūnas platus ir plokščias. Galvakrūtinė platesnė už . Priekyje išsidėsčiusios dvi vidurinės akys, iš šonų 2 grupės po 3 akis. Pilvelis susideda iš 12 segmentų be uodeginės ataugos. (Cheliceros) trumpos, paprastai su smailiais galiukais, o (pedipalpai) ilgi, su nagais arba žnyplėmis. Kojos plonos, bet labai ilgos (ypač priekinės), išauga iki 25 cm ir gali kelis kartus viršyti kūno ilgį. Priekinė kojų pora virto jutiminiais organais, likusios poros skirtos vaikščioti. Kai kurių rūšių kojos turi specialius siurbtukus, kurie leidžia vaikščioti ant nugludintų vertikalių paviršių. Žiužiakojai turi daug panašumų su vorais, tačiau jie neturi nei voratinklinių, nei nuodų liaukų, todėl žmogui nėra pavojingi.
Elgesys
Žiužiakojai – naktiniai plėšrūnai. Jie dažnai juda šonu, viena priekinė koja tuo metu analizuoja paviršių judėjimo kryptimi, o kita – likusią aplinką. Auka sugaunama pedipalpais ir padalijama į gabalus cheliceromis bei pačiais pedipalpais. Minta vabzdžiais, įskaitant termitus. Frinos taip pat mėgsta gerti vandenį. Papuolę į ryškią šviesą, jie apmiršta, tačiau paliesti greitai pabėga.
Dauginimasis
Piršimosi ritualas skirtas tam, kad patinas savo pedipalpais nuvestų patelę virš jo padėto spermatoforo. Patelė surenka spermatoforą pro lytinę angą, esančią pilvelio apačioje. Ji padeda iki 60 apvaisintų kiaušinių, saugomų specialiame maišelyje, kurį nešioja po pilveliu. Išsiritę jaunikliai užsiropščia ant motinos nugaros ir ten išbūna iki pirmo nėrimosi. Jei nukrinta anksčiau, tai būna suvalgomi. Subręsta po trijų gyvenimo metų.
Geografinis paplitimas
Žiužiakojai dažniausiai sutinkami viso pasaulio tropinėse ir subtropinėse klimato zonose, tačiau randami ir kitose pasaulio vietose. Jie mėgsta drėgmę ir tamsą, todėl paprastai gyvena miškuose, kur slepiasi po miško paklote, medžio žieve ar akmenų plyšiuose. Kai kurios rūšys sutinkamos , olose (šių šoninės akys atrofuotos).
Klasifikacija
Dabartiniai žiužiakojai suskirstyti į 5 šeimas, 17 genčių ir 136 rūšis.
- Pobūris Paleoamblypygi
- Pobūris Euamblypygi
- Šeima Charinidae (Gyvena tropinėse zonose aplink visą pasaulį; 39 rūšys)
- Šeima Charontidae (Randami Pietryčių Azijoje ir Australazijoje; 11 rūšių)
- Šeima Phrynichidae (Gyvena Afrikoje ir Azijoje, viena gentis sutinkama Brazilijoje; 31 rūšis)
- Šeima Phrynidae (Gyvena Pietų ir Šiaurės Amerikoje, nors yra rasta vietinė rūšis Indonezijoje; 54 rūšys)
Nuorodos
- Nuorodos į straipsnius apie žiužiakojus 2006-04-22 iš Wayback Machine projekto.
- Nuorodos į straipsnius apie žiužiakojus 2006-05-15 iš Wayback Machine projekto.
- Keletas žiužiakojų nuotraukų (1, 2, 4 nuotraukos) 2007-02-03 iš Wayback Machine projekto.
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris