Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Žemutinio Reino-Vestfalijos imperinė apygarda (vok. Niederrheinisch-Westfälischer Reichskreis), paprasčiau – Vestfalijos apygarda − Šventosios Romos imperijos administracinis vienetas (vienas iš 10), egzistavęs 1500−1806 m. Jis apėmė teritorijas, kur dabar yra Vokietijos Žemutinės Saksonijos, Brėmeno ir Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės, taip pat centrinę Belgiją.

Žemutinio Reino-Vestfalijos imperinė apygarda
vok. Niederrheinisch-Westfälischer Reichskreis

1500 – 1806

→

Valstybė

Šventosios Romos imperija

Administracinis centras

Kelnas, Diuseldorfas

Valstybės

55 (1512)

Vikiteka

Žemutinio Reino-Vestfalijos imperinė apygardaVikiteka

Apygarda vakaruose ir pietuose ribojosi su , šiaurės rytuose – su , pietryčiuose – su . Teritoriją į dvi geografiškai atskiras dalis dalino per vidurį įsiterpusi .

Raida

Būsimosios apskrities pietinės teritorijos XIV a.

Apygarda buvo viena iš šešių 1500 m. administracinės reformos metu sukurtų apygardų, sujungusi daug smulkių feodalinių valstybėlių šiaurės vakarų Vokietijoje. Tarp jų buvo nemažai galingų bažnytinių valstybių: didžiausios jų – ir Lježo vyskupijos. 1548 m. atliekant dar vieną administracinę reformą, kai kurios valstybėlės (Utrechto vyskupija ir Gelderso kunigaikštystė) perleistos Burgundijos apygardai.

Per XVI–XVII a. apygardoje buvo vykdoma lėta centralizacija. Viena įtakingiausių šeimų buvo , kuri sugebėjo įsigalėti pietinėje apygardos dalyje: jos atstovai tapdavo Lježo vyskupais, sujungė didžiausias kunigaikštystes: Julichą, Bergą ir Klevė į vieną feodalinę valdą.

1678 m. apygarda neteko Kambrė vyskupijos, kuri perėjo Prancūzijai. XVIII a. apygardoje paplito Švietimo epochos idėjos. Po 1789 m. Prancūzijos revoliucijos ėmė plisti sukilimo nuotaikos, ir kai kuriose valstybėlėse įvyko revoliucijos, susikūrė trumpalaikės respublikos (pvz., ). 1795 m. vakarines apygardos dalis okupavo Prancūzija. Apygarda galutinai panaikinta 1806 m., kuomet paskutinės jos teritorijos perėjo Prancūzijai.