Žemasis Pavilnys

Žemasis Pavilnys
Pavilnio geležinkelio stotis
Žemasis Pavilnys
54°40′41″š. pl. 25°21′25″r. ilg. / 54.678°š. pl. 25.357°r. ilg. / 54.678; 25.357 (Žemasis Pavilnys)
Apskritis	Vilniaus apskritis
Savivaldybė	Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija	Naujosios Vilnios seniūnija
Vikiteka	Žemasis Pavilnys
Vietovardžio kirčiavimas (3^bkirčiuotė) Vardininkas: Žemàsis Pavilnỹs
Istoriniai pavadinimai	lenk. Kolonia Wileńska

Žemasis Pavilnys – Vilniaus miesto dalis, esanti į rytus nuo miesto centro, tarp Naujosios Vilnios, Markučių ir Rasų. Yra Pavilnio geležinkelio stotis. Pietuose ant šlaito yra Aukštasis Pavilnys, su kuriuo jungia akmenimis grįstas Tuputiškių serpantinas, vienintelis toks Lietuvoje, nutiestas XX a. pradžioje. Praeina Vilniaus–Naujosios Vilnios geležinkelio linija, už jos esanti dalis vadinama Tuputiškėmis. Žemąjį Pavilnį aptarnauja 13 maršruto autobusai ir mikroautobusai.

Automotrisė 620M į Keną ties Pavilniu

Pažintinis stendas

Etimologija

1911 m. Vilniaus geležinkeliečiai, susibūrę į „Gyvenamųjų namų statybos susivienijimą“, liaudiškai vadinta Kolonija, 1911 m. įsigijo 80 ha žemės sklypą prie geležinkelio. Žemutinėje terasoje buvo 20 sklypų, aukštutinėje – 180. Jų pastangomis 1912 m. prie geležinkelio įrengta platforma, prie kurios 1914 m. prie kasdien sustodavo 8 traukiniai, buvo įrengtas aklakelis statybinėms medžiagoms iškrauti.

Po II pasaulinio karo vietovė pervadinta Pavilniu – tikriausiai tai vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Vilnios upės, nors galėjo kilti ir nuo Vilniaus miesto, kurio pašonėje įsikūrė.

Istorija

XIX a. pabaigoje buvo nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis, ties Pavilniu traukiniai pradėjo važinėti 1862 m. kovo 15 d.

Pavilnys lenkmečiu buvo vadinamas Vilniaus kolonija, kadangi čia pradėjo kurtis geležinkelio tarnautojai. Vėliau apsigyveno ir Vilniaus inteligentai, dirbę mieste, o gyventi norėję sveikesnėje aplinkoje arčiau gamtos. To laikotarpio būdingas gyvenimas kruopščiai pavaizduotas lenkų vaidybiniame filme „Meilės įvykių kronika“, pagal Žemajame Pavilnyje gimusio rašytojo Tadeusz Konwicki to paties pavadinimo romaną.

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. „Žemėlapis koordinatėmis 54.68 ir 25.36“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-13.
3. Informacinis stendas, File:Pavilnys 1.jpg

Nuorodos

• Pavilnys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 802 psl.
• Pavilnys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 335
• Pavilnys. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 519 psl.
• Pavilnys. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 164 psl.