Žanas Polis Belmondo

Jean-Paul Belmondo
Jean-Paul Belmondo (2013 m.)
Tikras vardas	Jean-Paul Charles Belmondo
Gimė	1933 m. balandžio 9 d. Neji prie Senos, Prancūzija
Mirė	2021 m. rugsėjo 6 d. (88 metai) Paryžius, Prancūzija
Šalis	Prancūzija
Žymesni vaidmenys
Adrianas „Žmogus iš Rio“ (1964) Fransua „Borsalino“ (1970) Žosas Bomontas „Profesionalas“ (1981)
Apdovanojimai
BAFTA nominacija (1963, 1967)

Žanas Polis Belmondo (pranc. Jean-Paul Belmondo; 1933 m. balandžio 9 d. – 2021 m. rugsėjo 6 d.) – vienas žinomiausių visų laikų prancūzų kino aktorių, prisidėjęs prie Prancūzų naujosios bangos meno judėjimo.

Biografija

Ž. Belmondo tėvas Paulas buvo Alžyre gimęs italas skulptorius. Sūnus prastai mokėsi ir kur kas labiau domėjosi sportu, ypač boksu ir futbolu. 1949 m. gegužę jis pirmą kartą pasirodė ringe Paryžiuje ir kovą laimėjo jau 1-ajame raunde. Per dvejus metus jis laimėjo visas tris savo kovas, tačiau netrukus metė sportą: „Aš lioviausi pastebėjęs, kad veidas, kurį matau veidrodyje, pradėjo keistis“.

Boksą netrukus pakeitė susidomėjimas vaidyba. Jis ėmė lankyti privačią dramos mokyklą ir kurti trumpus pasirodymus. Budamas 20-ies įstojo į , kurioje mokėsi trejus metus. Vėliau jis vaidino teatre ir rengė gastroles provincijoje kartu su vėliau išgarsėjusia aktore ir scenaristu Guy Bedos.

1960 m.

Kine Ž. Belmondo debiutavo nedideliais vaidmenimis 1957 m., o jau po metų gavo pirmuosius pagrindinius vaidmenis („Les Copains du dimanche“). 1959 m. režisierius pakvietė jį į savo pirmąjį trilerį „Aistros pinklės“, o 1960 m. juosta „Paskutinis atodūsis“, viena pirmųjų ir ryškiausių Prancūzų naujosios bangos pavyzdžių, išpopuliarino ir Belmondo ne tik Prancūzijoje, bet ir už šalies ribų. 1960–1961 m. jis nusifilmavo dviejuose filmuose Italijoje – „Dvi moterys“ su Sophia Loren ir „Meilužiai“ su Claudia Cardinale. Juostos buvo populiarios JAV bei Didžiojoje Britanijoje, kur aktorių taip pat ėmė atpažinti gerbėjai, juo susidomėjo ir kino kritikai.

Belmondo vaidino įvairiausius personažus: kunigą („Leonas Morenas, kunigas“, 1961 m.), buvusį gangsterį („Žmogus, vardu Roka“, 1961 m.), girtuoklį („Beždžionė žiemą“, 1962 m.), o filmai taip pat buvo paties įvairiausio žanro: dramos, komedijos, veiksmo ir kariniai filmai. 1964 m. filmas „Žmogus iš Rio“ sulaukė didžiulio populiarumo tiek Prancūzijoje, tiek JAV. Gimtinėje jis tapo pirmo ryškumo žvaigžde ir sulaukė ne vieno kvietimo vaidinti Holivude, tačiau beveik visus juos atmetė, nenorėdamas vykti filmuotis už šalies ribų.

Po 1967 m. juostos „Le voleur“ Belmondo padarė pusantrų metų pertrauką, kurios metu tris mėnesius praleido Holivude, tačiau ir toliau atsisakė siūlomų vaidmenų, nenorėdamas mokytis anglų kalbos ir vaidinti šia kalba.

1962 m.

1968 m. jis grįžo vaidmeniu juostoje „Ho!“, o 1970 m. pasirodė didžiulio populiarumo sulaukusiame filme „Borsalino“ kartu su Alain Delon. Įkvėptas Delono sėkmės prodiusuojant savo filmus, Belmondo įkūrė kompaniją „Cerito Films“, kurią pavadino savo senelės Rosina Cerrito garbei.Pirmasis jos sukurtas darbas buvo komedija „Daktaras Popolis“ – tuo metu didžiausios sėkmės sulaukęs darbas. Kompanija prodiusavo eilę sėkmingų filmų – „Stavisky“ (1974), „Baimė virš miesto“ (1975), „Mano priešo kūnas“ (1976) ir kitus. 1981 m. pasirodė didžiulio populiarumo sulaukęs politinis trileris „Profesionalas“, o 1982 m. – komedija „Asų asas“.

1987 m., po 26-erių metų pertraukos, Belmondo grįžo į teatro sceną: „Vaidinau teatre dešimt metų iki perėjimo į kiną ir kiekvienais metais planuodavau grįžti. Sugrįžau, kol dar nesu senas“. Tai, kad 9-ajame dešimtmetyje jis vis mažiau filmuodavosi, Belmondo paaiškino savo kaip prodiuserio užimtumu ir gerų scenarijų trūkumu. Jis pasirodė dvejuose filmuose („Likimo numylėtinis“ 1988 m. ir „Vargdieniai“ 1995 m.), bei eilinį kartą nusifilmavo kartu su Alain Delon („Viena galimybė dviem“ 1998 m.).

2001 m. Belmondo patyrė širdies smūgį ir praktiškai pasitraukė iš ekranų iki 2008 m., kol pasirodė filme „Vyras ir jo šuo“.

Įvertinimas

1960 m.

1988 m.

2001 m.

Ž. Belmondo yra kavalierius nuo 1986 m. ir šio ordino komandoras nuo 1994 m.

1991 m. jis apdovanotas , o 2007 m. tapo šio ordino komandoru.

2010 m. Los Andželo kino kritikų asociacija apdovanoja Belmondo už viso gyvenimo pasiekimus.

Kino apdovanojimai

• BAFTA (nominacija) – geriausias užsienio aktorius (1963, 1967)
• Cezario apdovanojimas – geriausias aktorius (1989)
• Kanų kino festivalis – garbės apdovanojimas (2011)
• Venecijos kino festivalis – karjeros Auksinis liūtas (2016)

Šeima

1952–1965 m. jis gyveno su šokėja Elodie Constantin (oficialiai išsiskyrė 1968 m.). Jie susilaukė trijų vaikų: dukterų Patricijos (1953–1993, žuvo gaisro metu), Florence (g. 1958 m.) ir sūnaus Paulo (g. 1963 m.), buvusio lenktynininko, trumpai dalyvavusio ir „Formulė 1“ varžybose. Vėliau Belmondo gyveno su aktorėmis: šveicare Ursula Andress (1965–1972 m.), itale Laura Antonelli (1972–1980 m.) ir brazile Carlos Soto Mayor (1980–1987 m.).

1989 m. 56-erių Belmondo susipažino su 24-erių šokėja Natty Tardivel. Jiedu kartu gyveno daugiau kaip dešimt metų, kol 2002 m. oficialiai susituokė. 2003 m. jiems gimė duktė Stella Eva Angelina (aktoriui tuo metu buvo 70). Jie išsiskyrė 2008 m.

2008–2012 m. jo gyvenimo palydovė buvo buvęs modelis iš Belgijos Barbara Gandolfi.

Dalinė filmografija

• Aistros pinklės (1959)
• Paskutinis atodūsis (1960)
• Dvi moterys (1960)
• Leonas Morenas, kunigas (1961)
• Meilužiai (1961)
• Trumpiausia diena (1962)
• Beždžionė žiemą (1962)
• Žmogus iš Rio (1964)
• Godumas po saule (1964)
• Pamišėlis Pjero (1965)
• Ar dega Paryžius? (1966)
• Kazino Royale (1967)
• Ho! (1968)
• Sirena iš Misisipės (1969)
• Smegenys (1969)
• Borsalino (1970)
• Antrąkart vedęs (1971)
• Nešantis nelaimę (1972)
• Daktaras Popolis (1972)
• Baimė virš miesto (1975)
• Mano priešo kūnas (1976)
• Žvėris (1977)
• Kas yra kas (1979)
• Profesionalas (1981)
• Asų asas (1982)
• Linksmos Velykos (1984)
• Likimo numylėtinis (1988)
• Vargdieniai (1995)
• Viena galimybė dviem (1998)

Šaltiniai

1. Lyman, Rick (2021-09-06). „Jean-Paul Belmondo, Magnetic Star of the French New Wave, Dies at 88“. The New York Times. Nuoroda tikrinta 2021-09-06.
2. Schneider, PE (7 May 1961). „'A Punk With Charm': That role has made Belmondo a new rage“. New York Times. p. SM84.
3. Guérif, François; Levy Klein, Stéphane (1976). Belmondo. PAC. p. 81.
4. Clifford, Terry (5 June 1966). „Actors as Seen Thru a Director's Eyes“. Chicago Tribune. p. i15.
5. „Dr Popaul box office information“. Box Office story. Nuoroda tikrinta 28 August 2016.
6. Riding, Alan (14 March 1990). „Belmondo Revels in Playing Cyrano in Paris: The archetypal hood plays a poet to sold-out houses“. New York Times. p. C13.
7. „Décret du 14 mai 1994 portant promotion et nomination“. Journal Officiel de la République Française. 1994 (112): 7102. 15 May 1994. PREX9410898D. Nuoroda tikrinta 14 March 2009.
8. „Décret du 6 avril 2007 portant promotion“. Journal Officiel de la République Française. 2007 (84): 6582. 8 April 2007. PREX0710141D. Nuoroda tikrinta 14 March 2009.
9. Belmondo Divorce Plea Granted
10. Earl Wilson (16 July 1972). It Happened Last Night. Sarasota Herald-Tribune.
11. Mort de Laura Antonelli, star italienne des années 1970 et ex-femme de Jean-Paul Belmondo AlloCiné; 22 June 2015.
12. Carlos Sotto Mayor : L’ex de Bébel revient en bombe atomique… avec un prince !
13. Jean-Paul Belmondo escroqué : Son ex Barbara Gandolfi jugée

Nuorodos

Vikiteka: Jean-Paul Belmondo – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• IMDb profilis