Laura Antonelli

Laura Antonelli
Tikras vardas	Laura Antonaz
Gimė	1941 m. lapkričio 28 d. Pula
Mirė	2015 m. birželio 22 d. (73 metai) Ladispolis
Šalis	Italija
Žymesni vaidmenys
Andžela („Apgaulė“, 1973 m.) Eugenija („Dieve mano, kaip žemai aš puoliau!“, 1974 m.)
Apdovanojimai
David di Donatello (1981 m.)

Laura Antoneli (it. Laura Antonelli, 1941 m. lapkričio 28 d. – 2015 m. birželio 22 d.) – Italijos aktorė, kurios karjera kine truko nuo 1964 iki 1991 m., per kuriuos ji suvaidino daugiau kaip 40 filmų.

Biografija

Antoneli gimė Puloje, tuometinės Italijos Istrijos provincijos sostinėje, kuri dabar yra Kroatijos dalis. Šeima vėliau gyveno Genujoje, Venecijoje, kol galiausiai apsistojo Neapolyje. Norėdama sekti tėvų, kurie buvo mokytojai, pėdomis, čia ji baigė universitetą ir įgijo kūno kultūros mokytojo specialybę.

Antoneli apsigyveno Romoje, kur įsidarbino licėjuje mokytoja. Po kurio laiko jai pavyko susipažinti su žmonėmis iš pramogų pasaulio, pasiūliusių jai darbą. Antoneli tapo televizijos reklamos modeliu, tačiau bandymas tapti naujienų pranešėja nebuvo sėkmingas. Nepaisant to, darbas reklamose atkreipė į ją kino prodiuserių dėmesį, kurie pasiūlė jai išmėginti aktorės karjerą.

1965 m. Antoneli debiutavo filme „Le sedicenni“, tačiau vaidmuo buvo nereikšmingas, o ji net nepaminėta titruose. Dar po metų ji pasirodė JAV sukurtave filme „Dr. Goldfoot and the Girl Bombs“.

7 ir 8 dešimtmečiuose Antoneli sukūrė daugelį vaidmenų Italijoje kurtuose filmuose. Dažniausiai tai buvo dramos arba komedijos, o Antoneli po itin populiaraus 1973 m. filmo „Apgaulė“ tapo vienu iš to laikotarpio Italijos sekso simbolių. Per savo karjerą ji filmavosi daugelio žymiausių to meto Italijos režisierių (, Sergio Corbucci ir kitų) filmuose, o jos partneriais ekrane buvo Marcello Mastroianni, Michele Placido ir kitos šalies kino žvaigždės.

1991 m., filmuojant juostą „Malizia 2000“ (prieš 18 metų ją išgarsinusio filmo „Apgaulė“ tęsinį), prodiuseriai, norėdami, kad aktorė atrodytų jaunesnė, įtikino Antoneli sutikti su leidžiamomis kolageno injekcijomis, tačiau, kilus alerginei reakcijai, šios veidas tapo subjaurotas. Antoneli padavė prodiuserius į teismą ir po 13 metų trūkusio bylinėjimosi jos skundas buvo atmestas. Aktorė, kuri po šio įvykio daugiau nebesifilmavo ir visais būdais vengė viešumos, patyrė nervinį sukrėtimą ir atsidūrė psichiatrinėje ligoninėje. 2003 m. teismo procesas atsinaujino ir galiausiai 2006 m. jai buvo priteista 108 tūkstančių eurų kompensacija.

Asmeninis gyvenimas

Aktorė buvo ištekėjusi už knygų leidėjo, kurį paliko 1971 m. dėl prancūzų aktoriaus Jean-Paul Belmondo, su kuriuo susipažino kuriant komediją „Antrąkart vedęs“. Jiedu niekada nesusituokė, o nuolatinės Antoneli pavydo scenos galiausiai lėmė, kad Belmondo ją paliko.

1991 m. Antonelli namuose atlikus kratą, policija rado 36 gramus kokaino aktorė buvo apkaltinta narkotikų platinimu ir nuteista kalėti 3,5 metų. Vis tik po ilgų apeliacijų 2000 m. dėka pasikeitusių įstatymų teismas ją išteisino, pripažindamas narkotikų vartotoja, o ne platintoja.

2015 m. birželio 22 d. aktorė buvo rasta savo namuose be gyvybės ženklų. Vėliau nustatyta, kad ji mirė patyrusi širdies smūgį.

Apdovanojimai

• 1973 m. – „Golden Goblets“ – geriausia aktorė (filmas „Apgaulė“)
• 1974 m. – Italijos nacionalinis kino žurnalistų sindikatas – geriausia aktorė („Apgaulė“)
• 1974 m. – Globo d'oro – geriausia proveržio aktorė („Apgaulė“)
• 1975 m. – Globo d'oro – geriausia aktorė („Dieve mano, kaip žemai aš puoliau!“)
• 1981 m. – David di Donatello – geriausia antrojo plano aktorė („Passione d‘amore“)

Filmografija

• „Il magnifico cornuto“ (1964)
• „Le sedicenni“ (1965)
• „Le spie vengono dal semifreddo“ (1966)
• „Scusi, lei è favorevole o contrario?“ (1966)
• „La rivoluzione sessuale“ (1968)
• „L'arcangelo“ (1969)
• „Detektyvas Belis“ (1969)
• „Le malizie di Venere“ (1969-1975)
• „Sledge“ (1970)
• „Gradiva“ (1970)
• „Bali“ (1970)
• „Antrąkart vedęs“ (1971)
• „Apnuoginta violončelė“ (1971)
• „Be akivaizdžių motyvų“ (1971)
• „Senatoriui patinka moterys“ (1972)
• „Daktaras Popolis“ (1972)
• „Apgaulė“ (1973)
• „Sessomatto“ (1973)
• „Lengva nuodėmė“ (1974)
• „Simona“ (1974)
• „Dieve mano, kaip žemai aš puoliau!“ (1974)
• „Dieviška būtybė“ (1975)
• „Nekaltas“ (1976)
• „Didysis virimas“ (1977)
• „(Žmona / meilužė)“ (1977)
• „Laukinės lovos“ (1979)
• „Il malato immaginario“ (1979)
• „Mes įsigijome katerį“ (1980)
• „Passione d'amore“ (1981)
• „Il turno“ (1981)
• „Skaisti ir tyra“ (1981)
• „Pagauk, jei gali“ (1982)
• „Šventa karvė“ (1982)
• „Seksualiniai norai“ (1982)
• „Tranches de vie“ (1985)
• „Narvas“ (1985)
• „Venecietė“ (1986)
• „Universalinė parduotuvė“ (1986)
• „Rimini Rimini“ (1987)
• „Turtuolių įpročiai“ (1987)
• „Gli indifferenti“ (1988) TV serialas
• „Disperatamente Giulia“ (1989) TV serialas
• „L'avaro“ (1990)
• „Malizia 2000“ (1991)

Šaltiniai

1. Lisanti, Tom; Paul, Louis (2002). „Laura Antonelli“. Film Fatales: Women in Espionage Films and Television, 1962-1973. McFarland. pp. 44–46. ISBN .
2. Laura Antonelli sarà risarcita Troppo lungo il processo per droga La Repubblica, 2006-05-20. Nuoroda tikrinta 2014-04-13.
3. È morta Laura Antonelli, ha fatto sognare gli italiani La Repubblica, 2015-06-22. Nuoroda tikrinta 2015-06-22.

Nuorodos

Vikiteka: Laura Antonelli – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• IMDb profilis