Žaliasis stogas

Žaliasis stogas, kitaip apželdintas stogas – pastato stogas, visiškai ar iš dalies padengtas dirvožemio su augalija sluoksniu. Nuo šio sluoksnio stogą skiria vandeniui nepralaidi (hidroizoliacinė) danga. Vietoje dirvožemio gali būti naudojamas kitas augalų augimui tinkamas . Priklausomai nuo stogo savybių, substrato storumo ir kt., žaliojo stogo augalija gali būti minimali – samanos ir žoliniai augalai, vadinamasis ekstensyvus apželdinimas; arba prilygstanti parkui, su gėlynais, krūmais ir medžiais – intensyvus apželdinimas.

Žalieji stogai Bøur kaime Farerų salose

Intensyvus apželdinimas Manhetene

Shizuoka Meno ir Kultūros universiteto stogas, Hamamacu, Japonijoje

„Žaliojo stogo“ sąvoka kartais naudojama įvardinti kitas ekologiškas technologijas, pvz., saulės energijos kolektorius.

Istorija ir paplitimas

Šiuolaikiniai žalieji stogai su specialiai pagaminta augalijai skirta danga yra gan naujas reiškinys. Pirmieji tokio tipo stogai buvo įrengti Vokietijoje 7-ajame dešimtmetyje, vėliau paplito daugelyje kitų valstybių. Laikoma, kad Vokietijoje šiuo metu apželdinta apie 10 % stogų . Europoje žalieji stogai iki šiol buvo populiaresni nei JAV, tačiau kai kuriuose JAV miestuose (Čikagoje, Atlantoje, Portlande) stogų apželdinimas aktyviai skatinamas regioniniu mastu.

Privalumai ir trūkumai, lyginant su tradicine stogo danga

Privalumai:

• Sukuriama papildoma erdvė pastato naudotojams;
• Galima auginti vaisius, daržoves, gėles;
• Mažina pastato patalpų temperatūros palaikymui (šildymui šaltuoju sezonu ir vėsinimui karštuoju) skirtos energijos sąnaudas;
• Urbanizuotuose regionuose mažina miesto „šilumos salos“ efektą;
• Gali žymiai prailginti stogo eksploatacijos laiką;
• Sumažina liūčių nuotėkį;
• Augalija filtruoja teršalus bei CO₂ iš aplinkinio oro; teršalus ir sunkiuosius metalus iš kritulių vandens;
• Padidina buveinės plotą, ypač vabzdžiams bei paukščiams;
• Mažina triukšmą.

Žalieji stogai gali sulaikyti iki 75 % lietaus vandens, kuris vėliau grąžinamas į atmosferą per transpiraciją, o kritulių vandenyje buvę teršalai lieka dirvožemyje. Vandens sulaikymas naudingas vandens tvarkymui, nes mažiau apkraunamos kombinuoto drenažo sistemos.

Tradiciškai naudojamos stogo dangos sugeria saulės spindulius ir išskiria atgal į atmosferą jau kaip šilumą, dėl ko miestų temperatūra paprastai būna bent 4 °C aukštesnė nei aplinkinėse mažai urbanizuotose vietovėse; apskaičiuota, kad jei visi didelio miesto stogai būtų apželdinti, temperatūra karštą dieną mieste būtų vėsesnė apie 7 °C .

Trūkumai:

• Reikalingos tvirtesnės ir brangesnės konstrukcijos, nes stogas turi atlaikyti žymiai didesnę masę: ekstensyvaus apželdinimo atveju, apželdinimo sistemos svoris, kai dirvožemis prisotintas vandens, yra apie 50 kg/m²; sniegas prideda papildomo svorio.
• Kuo intensyvesnė apželdinimo forma, tuo reikalinga didesnė stogo priežiūra bei papildomi ergonominiai įrengimai;
• Apželdinimui tinka ne visi regione augantys augalai.

Žaliųjų stogų tipai

Priklausomai nuo substrato sluoksnio gylio, augalijos tipo ir reikalingos priežiūros kiekio, stogų apželdinimas gali būti intensyvus arba ekstensyvus, taip pat galimas tarpinis variantas. Prie intensyviai apželdintų stogų priskiriami stogai su nemažo storio substrato/dirvožemio sluoksniu, kuriame auga didesni augalai arba palaikoma vejos tipo vegetacija ir kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra (laistymas, tręšimas ir pan.). Ekstensyviems stogams, priešingai, daug priežiūros nereikia, pvz., pakanka išravėti kartą per metus. Pastarojo tipo apželdinimui užtenka labai plono „dirvožemio“ sluoksnio, augaliją sudaro samanos, žolės.

Apželdinto stogo dizainas skiriasi ant plokščių stogų (lėkštieji/plokštieji žalieji stogai) bei šlaitinių stogų. Apželdinami stogai, kurių šlaitai pasvirę ne daugiau kaip 30° kampu. Įmanoma apželdinti ir statesnius šlaitus, tačiau turi būti atsižvelgta į tai, kad kuo statesni šlaitai, tuo tikėtinos sausesnės sąlygos, nes vanduo nuteka greičiau bei dėl mažesnio horizontalaus ploto gaunamas mažesnis kritulių kiekis.

Žaliųjų stogų pavyzdžiai

Vienas didžiausių ekstensyviai apželdintų stogų priklauso Ford Motor Company - tai River Rouge gamybinis padalinys JAV, kurio žaliasis stogas užima 42 tūkst. kvadratinių metrų. Kiti žinomi pavyzdžiai - Čikagos Rotušė bei Gap būstinė San Bruno.

Vienas seniausių žaliųjų stogų Europoje buvo įrengtas 1914 m. Šveicarijoje Mooso ežero vandens valymo stotyje Ciūriche.

Pirmuoju botanikos sodu ant stogo laikomas 1999 m. Malmės priemiestyje įrengtas Augustenborgo stogo botanikos sodas.

Lietuvoje pirmieji žalieji stogai įrengti apie 2000 m.

Šaltiniai, nuorodos

1. http://hortweb.cas.psu.edu/research/greenroofcenter/history.html 2002-08-24 iš Wayback Machine projekto.
2. http://www.charityguide.org/volunteer/fewhours/green-roof.htm 2008-12-28 iš Wayback Machine projekto.
3. http://www.vsdk.lt/biblioteka/metodiniaidarbai/lekstieji_zalieji_stogai.pdf 2007-03-12 iš Wayback Machine projekto.