Žakas Kartjė Jacques Cartier 1491 m gruodžio 31 d Sen Malo 1557 m rugsėjo 1 d pirmasis prancūzų keliautojas ir botanikas

Žakas Kartjė (Jacques Cartier; 1491 m. gruodžio 31 d. Sen Malo – 1557 m. rugsėjo 1 d.) – pirmasis prancūzų keliautojas ir botanikas, tyrinėjęs Šiaurės Ameriką. Jo pastangomis, atradus Šv. Lauryno įlanką ir upę, Prancūzija pradėjo Šiaurės Amerikos kolonizavimą.

Biografija

Jo gyvenimo pradžia yra mažai žinoma. Tarp 1534 m. ir 1542 m. atliko tris ekspedicijas į Šiaurės Ameriką, ieškodamas šiaurės kelio į Aziją. Vienoje pirmųjų ekspedicijų Žakas Kartjė į Europą atvežė tujos medį, kurį vietiniai indėnai naudojo kaip vaistą nuo skorbuto.

Šaltiniai

Cartier Jacques (Žakas Kartjė). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 724 psl.

Šis straipsnis apie Prancūzijos asmenybę yra . Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

Vikiteka: Jacques Cartier – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] Cartier Jacques (Žakas Kartjė). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 724 psl.