Šveicarijos Alpės Jungfrau AlečasPasaulio paveldo sąrašasVieta ŠveicarijaTipas GamtinisKriterijus vii viii ixNuoroda ang

Šveicarijos Alpės: Jungfrau, Alečas
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta	Šveicarija
Tipas	Gamtinis
(Kriterijus)	vii, viii, ix
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 1037
Regionas**	Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas	2001 (25-oji sesija)
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Šveicarijos Alpės (vok. Schweizer Alpen, pranc. Alpes suisses, it. Alpi svizzere, ret. Alps svizras) – tai dalis Alpių, kuri yra Šveicarijoje. Aukščiausia Šveicarijos Alpių viršūnė yra Diufūro kalnas (4 634 m), kuris yra netoli Šveicarijos-Italijos pasienio. Aukščiausias kalnas, kuris stovi tik Šveicarijos teritorijoje yra (4 545 m).

Geografija

Šveicarijos Alpės žiūrint nuo Juros kalnų

Alpės apima 65% viso Šveicarijos paviršiaus ploto. Nepaisant to, kad Šveicarija apima tik 14% visos Alpių teritorijos, dauguma Alpių viršūnių, kurios perkopė 4000 m (48 iš 82) yra Šveicarijos Alpėse, o likusios kelios yra apie 20 km ir mažiau nuo šalies pasienio.

Šveicarijos Alpių ledynai apima 1230 km² plotą (3% Šveicarijos teritorijos) ir tai yra 44% visų Alpių ledynų užimamas plotas.

Šveicarijos Alpės yra Šveicarijos plynaukštės pietuose. Riba tarp Alpių ir plynaukštės driekiasi nuo Vevės Ženevos ežero pakrantėje iki Bodeno ežero pakrantėje. Pakeliui ji apima Tuno ir Liucernos miestus.

Šalys su kuriomis Šveicarija dalinasi Alpių kalnų masyvus yra (iš vakarų į rytus): Prancūzija, Italija, Austrija ir Lichtenšteinas.

Kalnų masyvai

Šveicarijos Alpės dažnai dalinamos į dvi grupes: Vakarų Šveicarijos Alpės ir Rytų Šveicarijos Alpės, kurių padalijimas yra palei Reino upę, nuo Bodeno ežero iki Špliugeno perėjos. Vakarų Šveicarijos Alpės užima didesnę Šveicarijos dalį nei Rytų. Peninų Alpės, Berno Alpės ir Bernina yra aukščiausi šalies masyvai. Žemiausias masyvas yra , kurių aukščiausia viršūnė yra 2500 m.

Vakarų Šveicarijos Alpės

Vieta	Masyvas	Kantonai	Žinomiausios viršūnės	Riba rytuose
Iš vakarų į rytus, Ronos ir Reino šiaurėje
	Berno Alpės	Vo, Fribūras, Valė, Bernas	Finsterarhornas, Jungfrau, Eigeris
		Uris, Bernas, Valė, Liucerna, Obvaldenas, Nidvaldenas	,	Roisas
		Uris, Glarusas, Graubiundenas	,
		Apencelis-Inerodenas, Apencelis-Auserodenas, Sankt Galenas		Reinas
Iš vakarų į rytus, Ronos ir Reino pietūs
		Valė		Arvas
		Valė
	Peninų Alpės	Valė	Diufūro kalnas, , Materhornas
	Leponto Alpės	Valė, Tičinas, Uris, Graubiundenas,	,

Rytų Šveicarijos Alpės

Vieta	Masyvas	Žinomiausios viršūnės
Iš vakarų į rytus, Meros ir Ino šiaurėje


		,

	*	,

Iš vakarų į rytus, Meros ir Ino pietūs
		,
	Bernina	,
		,

Kelionės ir turizmas

Turizmas Šveicarijos Alpėse prasidėjo su pirmais kopimais į daugelį Alpių viršūnių (Jungfrau 1811 m., Pic Bernina 1850 m., Diufūras 1855 m., Materhornas 1856 m., Domas 1858 m., Veishornas 1861 m.). Įrenginių pakilti į kalnus statyba prasidėjo XIX a. viduryje, kartu su viešbučių ir kalnų namelių statyba bei kalnų traukinių linijų atidarymu ( 1873 m., Piloto kalnas 1889 m., 1898 m.). Jungfraubahn () atidarytas 1912 m. ir tai tapo aukščiausia traukinių stotimi Europoje. Be to, Šveicarijoje žiemą labai populiarus žiemos sportas, o vasarą siūlomas kopimas į aukščiausius Šveicarijos kalnus.