Materhornas

Materhorno kalnas (vok. Matterhorn, it. Cervino, pranc. Mont Cervin) – 4478 m aukščio Alpių viršukalnė Šveicarijos ir Italijos pasienyje. Beveik simetriškos piramidės formos kalnas yra viena aukščiausių Alpių ir Europos viršūnių.

Materhorno kalnas

XVIII a. pabaigoje kalną tyrė , vėliau kalnu domėjosi žinomi XIX a. gamtininkai ir menininkai, tarp jų John Ruskin. Kartais vadinamas Kalnų kalnu (vok. Berg der Berge), Materhornas yra tapęs Šveicarijos Alpių ir bendrai visų Alpių emblema. Nuo XIX a. pabaigos, kai apylinkes pasiekė geležinkelis, kalnas traukia gausius lankytojų ir alpinistų srautus. Kasmet daugybė alpinistų bando kopti į Materhorną iš Hörnli kalnų trobelės populiariausiu maršrutu per šiaurės rytinį Hörnli kalnagūbrį. Daugybė vaikščiojimo kalnuose entuziastų renkasi 10 dienų trukmės žygį ratu aplink kalną.

Kalnas susiformavo prieš 50 mln. metų, kai Žemės tektoninių plokščių judesiai išstūmė jį į viršų, susidūrus Afrikos ir Europos žemynams. Viršūnę suformavo ledynai, išgraužę aplink ją karas (taurės pavidalo įdubas).

Materhornas garsus savo ragu – šiek tiek palinkusia piramidiška viršūne. Tai savita piramidiška Materhorno smailė, arba ragas, yra aštrių, rantytų keterų, vadinamų aretes, susikirtimo vieta. Šios keteros susidarė, kai uolose buvo išskobtos keturios apvalainos įdubos, vadinamos karomis, arba ledyniniais cirkais. Trys piramidės šonai – šiaurinis, rytinis ir pietinis – yra tipiškos lygios užpakalinės karos sienos. Kara susidaro, kai sniego griūtys kalno šlaite išgraužia pridengtą įdubą. Metai po metų nesutirpusį sniegą viršutiniai sluoksniai kietai suspaudžia į ledą. Kasmet uolienas pamažu skaldo šalčiai, ardo ledai, graužia polaidžio vanduo – įduba vis gilėja. Pamažu didėjantis svoris spaudžia ledą, ir šis neatlaikęs ima plūsti per žemiausią įdubos kraštą žemyn – susidaro naujas ledynas.

Nuo 1983 m. Materhornas yra Šveicarijos federaliniame gamtos paminklų sąraše. Kalnas atvaizduotas populiariame šveicariškame šokolade "Toblerone".2

Pavadinimai

Vokiškas kalno pavadinimas Matterhorn kilęs nuo Matertalio ir Cermato pavadinimų.

Tarp Materhorno ir Italijos viršūnės Monte Roza (4634 m) yra Teodulo perėja (3301 m), iš čia Julijaus Cezario konsulas Servius Galba 55 m. pamatė Materhorną. Galbūt tuo paaiškinamas ir prancūziškas jo pavadinimas Servin.

Alpinizmas

Į Materhorną ilgai nebuvo įkopta, net ir tada, kai daugelis Alpių viršūnių jau buvo įveiktos, ir kalnas tapo tarptautinio varžymosi objektu. Pirmą kartą į kalną įkopti pavyko 1865 m. iš Cermato vykusiai Edward Whymper grupei, tačiau žygis pasibaigė tragiškai, kai keturi grupės nariai žuvo leidžiantis nuo viršūnės. Šis žygis ir jo tragiška pabaiga, vėliau tapusi kelių filmų siužetu, pažymėjo auksinės alpinizmo eros pabaigą. Iš šiaurinės pusės į kalną nepavyko įkopti iki 1931 m. Šis šlaitas yra vienas iš trijų didžiųjų Alpių šiaurinių šlaitų, vadinamų "Trilogija". Vakarine puse, kuri yra aukščiausia, pilnai įkopti pavyko tik 1962 m. Skaičiuojama, kad nuo pirmojo įkopimo į kalną 1865 m. kopdami į kalną žuvo 500 alpinistų, dėl to Materhornas yra viena iš daugiausiai aukų pareikalavusių pasaulio viršukalnių.

Kasmet į Materhorną užkopia apie 2000 žmonių.

Nuorodos

1. Gieri Venzin, red. (2 April 2015). „Literatur zum Berg der Berge“ (vokiečių). Zurich, Switzerland: . Nuoroda tikrinta 2016-09-21.
2. Eade, Catherine (18 September 2014). „Climbers use head torches to make ghostly trail in poignant tribute to first ascent of the epic Matterhorn to mark 150th anniversary“. MailOnline. London?. Nuoroda tikrinta 2016-09-21.
3. „Matte“. Pons English German Dictionary. Stuttgart, Germany: PONS GmbH. Nuoroda tikrinta 2017-04-29.
4. Messner, Reinhold (2001 m. rugsėjo mėn.). The big walls: from the North Face of the Eiger to the South Face of Dhaulagiri. The Mountaineers Books. p. 46. ISBN . Nuoroda tikrinta 13 July 2011.