Švedijos oro pajėgos šved Svenska flygvapnet Švedijos oro pajėgų herbas Veikimo laikas 1926 m liepos 1 d dabar Valstybė

Švedijos oro pajėgos (šved. Svenska flygvapnet)
Švedijos oro pajėgų herbas
Veikimo laikas	1926 m. liepos 1 d. – dabar
Valstybė	Švedija
Pavaldus	Švedijos ginkluotosios pajėgos
Rūšis	Oro pajėgos
Maršas	Flygvapnets defileringsmarsch (Maršas Švedijos oro pajėgų)
Vadovybė
Oro pajėgų vadas	generolas majoras
Simbolika
Švedijos KOP rondelis

Švedijos oro pajėgos (šved. Svenska flygvapnet) – Švedijos ginkluotųjų pajėgų šaka, atsakinga už veiksmus oro erdvėje.

Istorija

Švedijos oro pajėgos buvo įkurtos 1926 m. liepos 1 d., kai buvo sulieti Švedijos armijos ir karinio jūrų laivyno aviacijos daliniai. Dėl didėjančios tarptautinės įtampos XX a. ketvirtąjį dešimtmetį Oro pajėgos buvo reorganizuotos, praplėstos nuo 4 eskadrilių iki 7 eskadrilių.

1939 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Švedijos oro pajėgos imtos plėsti, ir tas plėtimas nepasibaigė iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Švedija kare nedalyvavo, bet didelės oro pajėgos buvo laikomos būtinomis, kad pašalintų įsiveržimo grėsmę ir padėti atsispirti didžiųjų valstybių karinei grėsmei. 1945 m. Švedijos oro pajėgos turėjo virš 800 kovai parengtų lėktuvų.

Antrojo pasaulinio karo metais didžiausia Švedijos oro pajėgų problemų buvo degalų stygius. Švediją supo kariaujančios valstybės, kurios negalėjo tiekti aviacinių degalų. Degalus lėktuvams gamino iš vietinių naftingųjų skalūnų.

Šaltojo karo laikų plėtra

Po 1945 m. Švedijos oro pajėgos buvo sparčiai modernizuojamos. Nebebuvo politiškai priimtina apginkluoti aviaciją ne geriausiais lėktuvais. Aviacijos vadovybė pirko geriausius užsienio gamybos lėktuvų modelius, pvz., sraigtinius naikintuvus P-51 Mustangas ar reaktyvinius naikintuvus de Havilland DH.100 Vampire, skatino aukščiausios kokybės švediškų lėktuvų kūrimą. Apie 1950 m. ginkluotėn priėmus naikintuvą , Švedija turėjo naikintuvus, prilygusius geriausiems to meto D. Britanijos Karališkųjų oro pajėgų, JAV Oro pajėgų ir TSRS Karinių oro pajėgų naikintuvams.

XX a. 6-tą dešimtmetį oro pajėgos, perėmusios idėją iš Vokietijos, ėmė įrenginėti kelines oro bazes. Pagal BASE 90 planą buvo kuriami išsklaidyti aerodromai – rengiamos oro bazės buvo taip įrengtos autostrados, kad jų atkarpos galėtų būti naudojamos kaip kilimo ir tūpimo takai. 9-ojo dešimtmečio pradžioje 44-tas kelias buvo perstatytas, kad turėtų keturis trumpus kilimo ir tūpimo takus (dydis 17 x 800 metrų). Palei kelią buvo įrengta daug aikštelių, kuriose lėktuvai turėjo būti perginkluojami ir papildomi degalais. Šie trumpi takai treniruotėms naudojami ir dabar – mokant Gripen ir Hercules pilotus prieš tarptautines operacijas veikti nepalankiomis sąlygomis.

Šaltojo karo metais labai daug pinigų buvo išleista vystant Oro pajėgas ir švediškų karo lėktuvų gamybą. 1957 m. Švedijos oro pajėgos buvo ketvirtos pagal pajėgumų pasaulyje, , ginkluotos 800 tada modernių fronto lėktuvų. 6-tą dešimtmetį aviacija buvo apginkluota lėktuvais , ir .

Dalyvavimas karo veiksmuose

Švedijos oro pajėgos kovojo dviejuose karuose – 1939–1940 m. TSRS-Suomijos Žiemos kare ir 1961–1964 m. Kongo krizėje.

1940 m., Suomija

1939 m. lapkritį TSRS atakavus Suomiją Švedija kaimynę rėmė įvairiais būdais, kartais priartėdama prie tiesioginio dalyvavimo kare. Šiaurės Suomijoje 1940 m. sausio-kovo mėnesiais kovojo švedų savanorių pėstininkų brigada ir savanorių aviacijos eskadronas. Eskadronas buvo vadinamas F 19, jis buvo ginkluotas 12 naikintuvų Gloster Gladiator ir 4 pikiruojančiais bombonešiais Hawker Hart.

1961–1964 m., Kongas

Švedijos oro pajėgos kaip JTO taikos palaikymo misijos ONUC dalyvis dalyvavo 1961–1964 m. karo veiksmuose Kongo krizėje. Buvo suformuotas atskirasis aviacijos sparnas F 22, ginkluotas tuzinu pusiau pasenusių Saab 29 Tunnans, kurie gerai veikė nepalankiomis centrinės Afrikos sąlygomis. Atsiskyrimo šalininkų priešininkai turėjo nedaug lėktuvų, menkai tikusių kovos veiksmams – tai buvo mokomieji lėktuvai Fouga Magister.

Restruktūravimas po 1990 m

Pasibaigus Šaltajam karui Švedijos ginkluotosios pajėgos buvo iš pagrindo restruktūruotos. Kelios aviacijos bazės buvo pripažintos nereikalingomis ir panaikintos. 1994 m. Švedijos oro pajėgos turėjo virš 400 naikintuvų ir šturmo lėktuvų, o 2005 m. kovos lėktuvų skaičius sumažėjo iki mažiau kaip 150 m.

Orlaivių, esančių Švedijos oro pajėgų ginkluotėje, sąrašas

Orlaivis	kilmė	tipas	versijos	naudojama	pastabos
Saab JAS 39 Gripen	Švedija	daugiafunkcis naikintuvas daugiafunkcis naikintuvas – mokomasis lėktuvas daugiafunkcis naikintuvas daugiafunkcis naikintuvas – mokomasis lėktuvas	JAS 39A JAS 39B JAS 39C JAS 39D	98 15 41 12	12 °C ir 2 D Gripens yra išnuomuoti Čekijos respublikai, sutartis baigsis 2015 m. the Czech Republic on a contract expiring 2015. 12 °C ir 2 D Gripens parduoti Vengrijai išperkamosios nuomos būdu.
	Švedija	reaktyvinis mokomasis naikintuvas	SK 60	80	Naudojamas pradiniam ir pagrindiniam mokymui
	Švedija	ankstyvojo perspėjimo lėktuvas transportinis lėktuvas	S 100B TP 100	6 3
Saab 32 Lansen	Švedija	naikintuvas	J 32B	2	Du orlaiviai naudojami Švedijos radiacinės saugos žinybos (šved. Strålsäkerhetsmyndigheten) atmosferiniams matavimams.
	Vokietija	lengvasis universalusis sraigtasparnis	HKP 9	20
	Europos Sąjunga	transportinis sraigtasparnis	HKP 10	10	3 buvo perstatyti į medicininės evakuacijos sraigtasparnius, pervadinti į HKP 10B ir 2011 m. pasiųsti į Afganistaną. Trys prarasti.
	Europos Sąjunga	transportinis sraigtasparnis	HKP 14	4	Dar 18 užsakyti. Kontraktas užtruko, sraigtasparniai nebus naudojami iki 2017 m. laikomi laikinu sprendimu.
	Italija	transportinis sraigtasparnis	HKP 15	20
	Jungtinės Amerikos Valstijos	transportinis lėktuvas	TP 84	8
	Jungtinės Amerikos Valstijos	VIP elektroninės žvalgybos lėktuvas	TP 102 S 102B	2 2
	Prancūzija	bepilotis orlaivis	UAV Ugglan	3	Bus pakeisti dviem sistemomis , turinčiomis po 4 bepiločius orlaivius. Pirmieji bepiločiai pristatyti paskutinį 2011 m. ketvirtį.