Santa Marija ugnikalnis Šalis Gvatemala Aukštis 3772 m Tipas Stratovulkanas Amžius 30 000 m Aktyvumas aktyvus Paskutinis

Santa Marija (ugnikalnis)


Šalis	Gvatemala

Aukštis	3772 m

Tipas	Stratovulkanas

Amžius	30 000 m.

Aktyvumas	aktyvus

Paskutinis išsiveržimas	2010 m.

Koordinatės:	14°45′21″ š. pl. 91°33′07″ v. ilg. / 14.75583°š. pl. 91.55194°r. ilg. / 14.75583; 91.55194

Santa Marija, arba Šventosios Marijos ugnikalnis (isp. volcán Santa María, kič. Gagxanul) – aktyvus ugnikalnis vakarų Gvatemaloje, Čiapaso Siera Madrės kalnuose, netoli Kecaltenango miesto. Aukštis 3772 m.

Santa Marijos ugnikalnis yra Ramiojo vandenyno Ugnies žiede, susidaręs ir sandūroje. Manoma, kad ugnikalnis aktyvus jau 30 tūkst. metų. Per tą laiką jis sudarė aukštą kūgį, virš aplinkinės plynaukštės iškylantį 1400 m. Kūgio tūris 10 km³, sudarytas iš bazalto ir andezito.

1902 m. išsiveržimas

Pirmas šaltiniuose užfiksuotas Santa Marijos įsiveržimas įvyko 1902 m. Iki tol bent 500 m. (galbūt kelis tūkst. metų) jis buvo snaudžiantis. 1902 m. sausį prasidėjo seisminis aktyvumas, balandį įvyko smarkus žemės drebėjimas. Išsiveržimas prasidėjo spalio 24 d. Per kelias dienas Santa Marija išliejo 5,5 km³ magmos. Tai buvo vienas galingiausių XX a. ugnikalnių išsiveržimų ir galia nusileido tik 1991 m. Pinatubo išsiveržimui. Pemzos gabalai krito 273 000 km² plote, o vulkaninės dalelės pasiekė San Franciską (už 4000 km). Išsiveržimas paliko 1 km skersmens ir 300 m gylio kraterį.

Kadangi ugnikalnis tūkstantmečiais buvo neaktyvus, gyventojai nesuprato seisminio aktyvumo, kaip būsimo išsiveržimo ženklų. Pačio išsiveržimo metu žuvo bent 500 žmonių, dar daugiau mirė po dėl nelaimės kilusio maliarijos protrūkio.

Santjagitas

Po 1902 m. išsiveržimo ugnikalnis 20 metų snaudė. 1922 m. naujai susidariusiame krateryje prasidėjo vulkaninis aktyvumas, magma išmušė vulkaninį kupolą, vadintą Santjagitu (Santiaguito). Dabar Santjagito kūgis pasiekė 2500 m aukštį ir yra 1 km³ tūrio. Šis kūgis yra aktyvus. Nors dauguma Santjagito išsiveržimų buvo gan ramūs, tačiau 1929 m. išsiveržimo metu dalis kupolo sugriuvo ir sukėlė piroklastų srautą, dėl kurio žuvo ~5000 žmonių.

Lietinguoju metu nuo Santa Marijos šlaitų neretai leidžiasi smarkūs laharai. Jie jau du kartus sugriovė El Palmaro miestelį. Ugnikalnio lavoje gausu silicio, todėl ji slenka lėtai ir daug žalos nepadaro. Yra tikimybė, kad gali sugriūti pagrindinis Santa Marijos krateris ir sukelti milžinišką nuošliaužą.

Išnašos

Šventosios Marijos ugnikalnis pasaulio-vardai.vlkk.lt

Nuorodos

Smithsonian Institution informacija 2022-04-19 iš Wayback Machine projekto.

[1] Šventosios Marijos ugnikalnis pasaulio-vardai.vlkk.lt