Šuris

Šuris (Śuri) – dievas . Italų archeologas Šurį prilygino dievui Aplu (Apolonui). Pastarąją dievybę etruskai siejo ir su požemio pasauliu. Britų archeologė Šurį įvardijo „požemio pasaulio Apolonu“.

Šio dievo vardas aptinkamas įrašuose ant votų, jis neretai įvardijamas „tėvu Šuriu“. Iš dievavardžio Śuri kildinamas etruskiškasis Viterbo miesto pavadinimas Surrina. Šuris laikomas dievo (pater soranus), Soracte kalno dievybės, atitikmeniu; Soranas savo ruožtu siejamas su romėnų požemio pasaulio dievybe . Būta šventosios Sorano grotos, kupinos nuodingųjų angių. Sorano žyniai – hirpi sorani – apeigų metu pamėgdžiodavo vilkus. Iš to sprendžiama, jog Šuris susijęs su kitomis požemio pasaulio ir mirties dievybėmis, kaip antai Aita, Vejoviu, (pvz., požemio pasaulio valdovas Aita buvo vaizduojamas su kepure iš vilko galvos kailio).

Kaip rodo aptikti įrašai ant votų, Šuris čia buvo garbinamas drauge su saulės deive Katha, būta jų šventvietės.

Šaltiniai

1. Nancy Thomson de Grummond, Erika Simon. The Religion of the Etruscans. University of Texas Press, 2009, p. 59.
2. Sybille Haynes. Etruscan Civilization: A Cultural History. Los Angeles: Getty Publications, 2000, p. 183.