Vejovis

Vejovis (lot. Vējovis) – požemio pasaulio dievas romėnų mitologijoje; Julijų giminės globėjas. Kartais Vejovis buvo laikomas požemio pasaulio Jupiteriu.

Bronzinė Vejovio statula (I m. e. a.)

teigė, kad dievavardis reiškia „mažasis Jupiteris“; pagal kitą interpretaciją, dievybės vardas reiškiąs „griaunantysis Jupiteris“, o pati dievybė tapatinama su Plutonu.

Pasakojama, kad Romulas Romos mieste stovėjusią Vejovio šventyklą apjuosė siena; toje vietoje prieglobstį rasdavę persekiojamieji. Šventykla stovėjo tarp Kapitolijaus ir .

Vejovis vaizduotas kaip bebarzdis jaunuolis, jo rankose – strėlės, greta jo – ožka.

Minimas Ovidijaus „Fastuose“.

Išnašos

1. Aleksandra Veličkienė. „Antikos mitologijos žinynas“, Kaunas, „Šviesa“, 2008, 249 psl.
2. Schmitz, Leonhard (1867), "Veiovis", in Smith, William, Dictionary of Greek and Roman Biography and Mythology, Boston