Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Štumas (vok. Stuhm, nuo 1945 m. lenk. Sztum) – miestas šiaurės Lenkijoje, (Pamario vaivadija), prie kelio DK55 Kvidzynas-Malborkas, 22 km į pietus nuo Malborko. ir centras. 12 141 gyventojas (2004 m.)

Štumas lenk. Sztum

Štumas iš pilies

Štumas 53°55′0″ š. pl. 19°02′0″ r. ilg. / 53.91667°š. pl. 19.03333°r. ilg. / 53.91667; 19.03333 (Štumas)

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Pamario vaivadija
Apskritis
Valsčius

Gyventojų (2006)	9 945
Plotas	4,5 km²
Tankumas (2006)	2 210 žm./km²

Vikiteka	Štumas

Istorija

Štumas – sena prūsų gyvenvietė, kurią 1236 m. užėmė Vokiečių ordinas. 1326-1335 m. kryžiuočiai pastatė mūrinę pilį, kuri nuo 1330 m. tapo jų rezidencija. 1377 m. mieste apsilankęs Austrijos kunigaikštis Albrechtas suteikė herbą ir davė lėšų kalėjimo statybai. Po 1410 m. Žalgirio mūšio miestas kurį laiką buvo lenkų rankose. 1416 m. didysis Vokiečių ordino magistras Mykolas Kiuchmeisteris fon Šternbergas suteikė miesto teises, kurias 1553 m. patvirtino Lenkijos karalius Žygimantas Augustas. 1454 m. rugpjūčio 8 d. miestą vėl užėmė lenkai, bet jie jame išsilaikė tik iki rugsėjo 21 d. 1466 m. Torūnės taika Štumas atiteko Lenkijai.

1468-1772 m. Štumas buvo Malborko vaivadijos pavieto centras, jame rinkosi vaivadijos seimelis. Per miestą buvo užėmę švedai. Pralaimėjęs 1626 m. Gustavas Adolfas Vaza buvo pasislėpęs Štume. 1629 m. Štumas atiteko Brandenburgo elektoriui. 1655-1660 m. Švedų tvano metu miestą vėl buvo užėmę švedai. Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas lėmė, kad Štumas pateko Prūsijos karalystės, o nuo 1870 m. Vokietijos imperijos valdžion. 1883 m. nutiestas geležinkelis Malborkas-Torūnė paskatino miesto pramonės augimą. 1920 m. plebiscito metu gyventojų dauguma pageidavo likti Vokietijos valdžioje. 1945 m. miestas vėl atiteko Lenkijai. 1945-1975 m. priklausė , o 1975-1998 m. – . 1998 m. pastebėję, kad sudėtingą istoriją turinčio Štumo nebėra Lenkijos pavietų žemėlapyje gyventojai sukėlė protestų bangą, todėl nuo 2001 m. miestas vėl yra pavieto centras.

Galerija

Štumo pilis
Pastatas Štume
Štumo gatvė
Štumas XVIII a.
Štumo Šv. Onos bažnyčia
Lenkijos gotikinės pilys