Šis straipsnis apie maistą Apie filmą skaitykite straipsnyje Šokoladas filmas Šokoladas vienas dažniausiai naudojamų ing

Šis straipsnis apie maistą. Apie filmą skaitykite straipsnyje Šokoladas (filmas).

Šokoladas – vienas dažniausiai naudojamų ingredientų įvairiems konditeriniams gaminiams, pagamintas iš fermentuotų skrudintų maltų kakavos pupelių. Dažniausiai šokoladas saldinamas cukrumi, taip pat maistiniame šokolade naudojamos kitos sudėtinės dalys. Šokolado aktyvioji medžiaga – teobrominas.

Istorija

Šokoladas ėmė populiarėti tik antrojoje XIX a. pusėje, kai pramonės pažangos dėka tapo įmanoma masinė gamyba. Reikšmingiausi Europos išradėjų darbai, prisidėję prie šokolado tobulinimo:

1826 m. šveicaras Filipas Sušaras (Philippe Suchard) pirmasis panaudojo kakavos melanžerį (kakavos ir cukraus malyklę);
1828 m. olandų chemikas Konradas Johanesas van Hutenas (Coenraad Johannes van Houten) sukūrė hidraulinį kakavos presą, leidusį iš sumaltų pupelių išspausti kakavos sviestą, kurį maišant su kakava bei priedais jau buvo galima gaminti šokolado plyteles;
1839 m. seniausiame Vokietijos šokolado fabrike „Halloren“ Halėje pagamintas pirmasis pieninis šokoladas;
1853 m. Anglijos firma „Fry“ pirmoji pramoniniu būdu ima gaminti saldainius;
1875 m. šveicarai Danielis Peteris ir Henris Nestlé pateikė rinkai šveicarišką pieninį šokoladą (su pieno milteliais);
1879 m. šveicaras Rudolphas Lindtas atrado šokolado končavimą (ilgą šokoladui skirtų produktų minkymą specialioje mašinoje – končėje) šokoladas pagaliau tapo glotnus, burnoje tirpstantis, maloniai saldus ir aromatingas.

1888 m. šokolado gamyba atkeliavo į Lietuvą, Kaune pradėjo veiklą pirmoji šokolado ir cukrinės konditerijos įmonė.

Šokolado klasifikacija

Skirtingas šokoladas skiriasi savo skoniu, sudėtimi.

Pieninio šokolado gamyboje naudojami pieno milteliai.

Juodasis šokoladas gaminamas be pieno. JAV juoduoju šokoladu vadinamas šokoladas, kuriame yra 15 % sausųjų kakavos medžiagų. Europos sąjungoje juodajam šokoladui yra nustatytas minimalus 35 % sausųjų kakavos medžiagų kiekis. Šokoladas paskaninamas riešutais, razinomis.

Baltojo šokolado gamyboje naudojami kakavos riebalai, pienas ir cukraus milteliai. Dažnai vietoje kakavos riebalų dedami pigesni pakaitalai – konditeriniai taukai, palmių aliejus, kokoso pieno riebalai.

Šokoladiniai triufeliai gaminami iš šokolado, sviesto, grietinės, likerio, romo ar brendžio. Suformuoti triufelio kauburėliai apvoliojami smulkintuose riešutuose.

Išnašos

„Directive 2000/36/EC of the European Parliament and of the Council of 23 June 2000 relating to cocoa and chocolate products intended for human consumption“. . Nuoroda tikrinta 2010-10-31.

Nuorodos

Tarptautinė kakavos organizacija

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas šokoladas

[Europa-1] „Directive 2000/36/EC of the European Parliament and of the Council of 23 June 2000 relating to cocoa and chocolate products intended for human consumption“. . Nuoroda tikrinta 2010-10-31.