Šilonių kapinės

Šilonių kapinės
Kapinių vaizdas
Šilonių kapinės
Koordinatės	54°57′18″š. pl. 24°34′17″r. ilg. / 54.955056°š. pl. 24.571387°r. ilg. / 54.955056; 24.571387
Vieta	Kaišiadorių rajono savivaldybė
Seniūnija	Palomenės seniūnija
Plotas	0,19 ha + 0,07 ha
Naudotas	veikiančios
Registro Nr.	u. k. 43948 / 43950 / 43951 / 43952 / 44055 / 40157

Šilonių kapinės – veikiančios kapinės Kaišiadorių rajone, Palomenės seniūnijoje, Šilonių kaime. Pasiekiamos žvyrkeliu, už 2 km į šiaurės vakarus nuo kelio  143  Jonava–Žasliai–Kloniniai Mijaugonys , prie Liepabrasčio gatvės. Civilinės kapinės užima 0,19 ha, Pirmojo pasaulinio karo rusų ir vokiečių karių kapai – 0,07 ha. Kapinėse palaidota žuvusių Lietuvos partizanų, politinių kalinių ir tremtinių iš Šilonių bei aplinkinių kaimų.

Palaidojimai

Kapinėse palaidoti 1941 m. birželio 28 d. besitraukiančios rusų kariuomenės sušaudyti 4 gyventojai iš Buckūnų kaimo (Matačiūnai ir S. Žvirblis), taip pat ilgametis Zūbiškių mokyklos mokytojas Juozas Stalioraitis (1925-1997), buvęs Vietinės rinktinės savanoris, partizanas.

Kapinėse yra į Kultūros paveldo registrą įtrauktų kapaviečių:

• Didžiosios Kovos Rinktinė rinktinės Jurgino būrio partizano Bernardo Žvirblio-Voverės (1914-1948) kapas.
• Lietuvos partizanų bendri kapai, kuriuose palaidoti:
  • Antanas Kinderevičius (1917-1945) – Didžiosios kovos rinktinės partizanas.
  • Pranas Kinderevičius-Svėris, Medalikėlis (1921-1945) – Jurgino būrio partizanas.
  • Bernardas Kinderevičius (1922-1998) – Jurgino būrio ryšininkas, suimtas 1946 m., kalėjęs lageryje.
  • Ignas Kinderevičius (1890-1971) – partizanų tėvas ir rėmėjas, 1948 m. ištremtas Krasnojarsko kraštą, į Lietuvą sugrįžęs 1958 m.
  • Albinas Taparauskas-Špokas (1922-1946) – Didžiosios Kovos rinktinės, A rinktinės Uosio būrio, vėliau 1-ojo bataliono, 3-os Jurgino kuopos partizanas.
• Didžiosios Kovos rinktinės, vėliau A rinktinės 2-o bataliono Perkūno kuopos vado pavaduotojo, Jurgino kuopos partizano Prano Dzeventlausko-Putino (1917-1947) kapas.
• Didžiosios Kovos rinktinės Kariūno bataliono Kirvio, Perkūno būrio partizanų Jono Čiurinsko-Lašo (1922-1945) ir Vlado Verkausko-Paparčio (1922-1945) kapas.
• Lietuvos partizano kapas.1945 m. balandžio 1 d. Šilonyse grupei partizanų švenčiant šv. Velykas, vienas jų, slapyvardžiu ar vardu Leonas, eidamas prie Laukystos upės, netikėtai sutiko Žaslių stribą Praną Raudeliūną, kuris partizaną nušovė, o palaikus išniekino. Šilonių gyventojai paliktus palaikus be galvos palaidojo vietos kapinėse, pasodino ąžuoliuką, o Nepriklausomybės pradžioje supylė kapą ir pastatė kryžių. Žuvusiojo asmenybė likusi nenustatyta.
• Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos ir Rusijos imperijų karių kapai.. Palaidota apie 83 Vokietijos ir Rusijos imperijų karius, žuvusius Pirmajame pasauliniame kare. Stovi 29 standartiniai betoniniai kryželiai su įgilintų raidžių įrašais vokiečių kalba (kai kur sunkiai įskaitomi). Karių kapinės pažymėtos lankytino objekto rodykle Žaslių-Jonavos plente ties Surveliais (2 km).

Galerija

• Partizano Leono antkapinis kryžius
• Žvirblių šeimos kapas
• Dzeventlauskų šeimos kapas
• I Pasaulinio karo karių kapai
• Obelisko formos antkapis

Šaltiniai

Vikiteka: Šilonių kapinės – vaizdinė ir garsinė medžiaga

1. Kaišiadorių rajono kapinių sąrašas
2. „Bernardo Žvirblio-Voverės kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
3. „Lietuvos partizanų kapai“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
4. „Prano Dzeventlausko-Putino kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
5. „Jono Čiurinsko-Lašo ir Vlado Verkausko-Paparčio kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
6. „Lietuvos partizano kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
7. „Vokietijos ir Rusijos imperijų karių kapai“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

Nuorodos

• Šilonys. Kaišiadorių enciklopedija.