Šiaurės šalies tapatybė Estijoje

Šiaurės šalies tapatybė Estijoje – požiūris, kad Estija yra arba turėtų būti laikoma Šiaurės šalimi. Įprastai užsienyje laikomasi nuostatos, kad Estija Šiaurės šalims nepriklauso. Tačiau pačių estų tarpe nuomonė, kad jų valstybė priklauso Šiaurės šalims, gana paplitusi.

1918 m. sukurtas Estijos vėliavos siūlymas su Šiaurės kryžiumi.

Siekis būti laikoma Šiaurės šalimi Estijoje atsirado dar 1918 m., kuomet šalis išsikovojo nepriklausomybę, bet šios idėjos tarpukariu realizuoti nepavyko. 1991 m. atkūrus nepriklausomybę, Estija vėl išsikėlė tikslą tapti Šiaurės šalimi. Estų kalba yra glaudžiai susijusi su suomių kalba, kurios drauge priklauso finų kalbų grupei. Istoriškai šias dvi šalis sieja ir švedų mažumos svarba regione – nuo XIII a. Estijos salose, kaip ir dabartinėje Suomijoje, gyveno švedai, estiškai vadinti eestirootslased arba rannarootslased. Švedų įsikūrimas šiaurinėje ir vakarinėje Estijos dalyse turėjo didžiulę įtaką estų kultūrai bei kalbai: Taline (seniau – Revelyje) jie sudarė 25 % visų gyventojų. Tačiau šalį okupavus TSRS, švedų populiacija ženkliai sumažėjo. Estiją, ypač šiaurinę valstybės dalį (est. Estland), su Skandinavijos regionu sieja vikingų amžius, priklausymas Danijai bei Švedijos imperijai. Vėliau šie veiksniai darė įtaką estų tautinės tapatybės susiformavimui tautinio atgimimo laikotarpiu XIX a.

Viešoji nuomonė

Terminas „Šiaurės šalys“ ar „Šiaurės valstybės“ estų kalboje verčiamas kaip põhjamaad. Estijos visuomenei samprata põhjamaa, apibūdinanti Šiaurės valstybes, yra kur kas priimtinesnė nei Vakarų Europos ar Rytų Europos sampratos. Ši tendencija matoma Estijos populiariojoje kultūroje, žiniasklaidoje bei politinėje erdvėje.

2013 m. tyrimo duomenimis, 53,3 % jaunų etninių estų mano, kad Šiaurės valstybės tapatybė jiems svarbi arba labai svarbi. Tuo tarpu 52,2 % respondentų taip pačiai galvoja apie priklausymą Baltijos valstybėms.

„Įsivaizdavimas, kurį Estijos jaunimas susidaręs dėl savo tapatybės, yra gana panašus į suomių tiek, kiek tai įmanoma esant savos valstybės piliečiu, finougru bei Šiaurės šalies žmogumi. Tuo tarpu mūsų Europos piliečio tapatybė daugiau turi bendro su latviais – ji čia stipresnė nei pas jaunus žmones Suomijoje bei Švedijoje <...> ...buvimo Šiaurės šalimi svarba jaunų žmonių tarpe pasiekė panašų lygį, kaip ir baltiška tapatybė.“

Pasak sociologo Miko Lagerspeco (Mikko Lagerspetz), Estijos šiaurietiškos tapatybės šalininkus galima išskirstyti į tris dalis: pirmoji grupė mano, jog Estija jau yra Šiaurės valstybė, antroji – kad Estija Šiaurės valstybe kol kas nėra, bet ja turėtų tapti ateityje. Trečioji grupė atmeta tiek šiaurietišką, tiek baltišką tapatybę bei ragina ieškoti savito kelio.

2020 m. Tartu universitetas atliko psichologinį tyrimą, kuriame dalyvavo Narvos bei Tartu šeštos klasės mokiniai – vaikų buvo paprašyta nupiešti personifikuotą Estiją su savo kaimynėmis. Tokiu būdu buvo siekiama išsiaiškinti, kurias valstybes vaikai laiko svarbiausiomis ar artimiausiomis Estijai. Šeštokai, kurie yra etniniai estai, savo šalį piešiniuose vaizdavo drauge su Švedija, Suomija bei kitomis Šiaurės šalimis, tuo tarpu kitų etninių grupių vaikai (daugiausia rusai) – su Latvija, Lietuva bei Rusija. Šis mokslinis darbas atskleidė, jog jaunųjų estų tarpe tapatinimasis su Šiaurės šalimis yra dažnas.

Modernus politinis naratyvas

Estija posovietinėje erdvėje labiausiai išsiskiria aktyviomis pastangomis plėtoti glaudesnius santykius su Šiaurės šalimis, ypač Suomija bei Švedija. 1999 m. gruodžio mėn. tuometinis Estijos užsienio reikalų ministras Tomas Hendrikas Ilvesas (Toomas Hendrik Ilves) Tarptautiniam Švedijos užsienio reikalų institute perskaitė pranešimą pavadinimu „Estija yra Šiaurės šalis“. 2003 m. šalies užsienio ministerija surengė parodą pavadinimu „Estija: Šiaurės šalis su posūkiu“ (angl. Estonia: Nordic with a Twist).

2015 m. Tavis Ryjevas (Taavi Rõivas) aiškino, kad Estijos valstybės naratyvas turėtų būti „Nauja Šiaurės šalis“ (est. Uus Põhjamaa).

„Tapimas Šiaurės šalimi nebūtinai reiškia, kad mes imituosime Šiaurės šalis – kopijavimas mūsų niekuomet nepadarys kažkuo daugiau, kaip prasta Švedijos kopija. Mes turime nukakti ten, kur mums reikia drąsos ir didesnio rizikavimo keliu, turime parodyti iniciatyvą, daugiau eksperimentuoti ir taip pat padaryti daugiau klaidų, o ne vien apsiriboti mokymusi iš kitų bei tolimesniais bandymais save lyginti su kitais.“ – Tavis Ryjevas, Estijos ministras pirmininkas.

Tuo tarpu buvusi Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid komentuodama Ilveso politines pažiūras teigė, kad ši pati nenori naudoti tokių emociškai paveikių žodžių, kaip „šiaurietiškas“ ar „baltiškas“ ir yra linkusi bendras vertybes puoselėjančias Šiaurės Europos valstybes vadinti „Šiaurės šalių Beniliuksu“.

Išnašos

1. Kuldkepp, Mart. „Eesti põhjamaise identiteedi ajaloost [Apie Estijos šiaurietišką tapatybę].“ (estų k.). Academia.edu.
2. „Tallinn's Swedish St Michael's Church – Estonian Swedes [Talino švedų Šv. Mykolo bažnyčia – Estijos švedai].“ (estų k.). Tallinna Rootsi-Mihkli kogudus.
3. Kuldkepp, Mart (2013). „The Scandinavian Connection in Early Estonian Nationalism [Skandinavų sąsajos su ankstyvuoju estų nacionalizmu].“ (anglų k.). Journal of Baltic Studies. 44 (3): 313–338. doi:10.1080/01629778.2012.744911. S2CID 145407154.
4. (anglų k.). Originalas archyvuotas 2018-08-23. Nuoroda tikrinta 2017-09-20.
5. „Põhjamaade saadikud soovivad Eestile rohkem diskussiooni valupunktide üle [Šiaurės šalių atstovai nori, kad Estija daugiau diskutuotų apie skausmo taškus].“ (estų k.). Originalas archyvuotas 2017-06-26.
6. „Narva ja Tartu lastel lasti joonistada, kuidas näeksid Eesti ja Venemaa välja inimestena [Narvos ir Tartu vaikų buvo paprašyta nupiešti Estiją ir Rusiją kaip žmones].“ (estų k.). Delfi.
7. Ilves, Toomas Hendrik (1999-12-14). „Estonia as a Nordic Country [Estija yra Šiaurės šalis].“ (anglų k.). Estijos užsienio reikalų ministerija. Nuoroda tikrinta 2020-10-10.
8. (anglų k.). Originalas archyvuotas 2008-02-08.
9. [https://web.archive.org/web/20201029051126/https://www.valitsus.ee/en/news/prime-minister-roivas-his-address-nation-independence-day-estonia-has-many-reasons-be-confident Archyvuota kopija 2020-10-29 iš Wayback Machine projekto. „Prime Minister Rõivas in his address to the nation on Independence Day: Estonia has many reasons to be a confident country [Ministras Pirmininkas Rõivas savo kreipimesi į tautą Nepriklausomybės dienos proga: Estija turi daug priežasčių būti pasitikinčia šalimi].“] (anglų k.). Estijos Respublikos Vyriausybė.
10. „Kersti Kaljulaid: Let's talk about the Nordic Benelux [Kersti Kaljulaid: Pakalbėkime apie Šiaurės šalių Beniliuksą].“ (anglų k.). Latvijas Sabiedriskais medijs. 2016-10-25. Nuoroda tikrinta 2016-12-16.