Šamanai

Šamanas (evenk. саман < skr. श्रमण = IAST: śramaṇa- 'asketas, elgetaujantis vienuolis') – šamanizmo , burtininkas, tarpininkas tarp žmonių ir dvasių, kaip tikima, galintis paveikti tikrovę.

Samių šamanas

Altajaus šamanų plakimas . Muzika buvo vienas iš būdų, kaip Sibiro šamanai pasiekdavo transą, savihipnozę.

Šamanui priskiriamos tokios funkcijos: padėti žmonėms jų labui palenkti dvasias, paveikti gyvulių ir žmonių vaisingumą, medžiotojui išmelsti laimikį, žemdirbiui – palankų orą, išgydyti ligonį, išvarant piktąsias dvasias, palydėti sielą į mirusiųjų pasaulį, amuletams, ginklams suteikti stebuklingą galią.

Šamanas sakosi transo (ekstazės) būsenoje bendraująs su dvasiomis, atlieka tam tikrą maginį ritualą, dėvi ypatingus drabužius, kaukę, papuošalus. Nurodoma, kad transo būsena gali būti pasiekiama įvairiopai: ritualiniais šokiais pritariant muzikos instrumentais, dažniausiai būgneliu (kosmoso simbolis), vartojant alkoholį, enteogenus.

Šaltiniai

1. Šamanas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 529 psl.
2. Šamanas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013