Čiukčių raštas

Čiukčių raštas
Tipas	abėcėlė
Naudojamas kalbose	čiukčių kalba
Rašymo kryptis	iš kairės į dešinę
Laikotarpis	1937 m. – dabar
ISO 15924
Unicode
Genealogija
Kilmė	kirilica
Dukterinės sistemos

Čiukčių raštas – rašto sistema, skirta čiukčių kalbos užrašymui, naudojanti kirilicos abėcėlę.

2010 m. duomenimis, buvo apie 4,6 tūkst. šios kalbos vartotojų, daugiausiai Čiukčių autonominėje apygardoje (Rusijos Tolimuosiuose Rytuose). Iki 1931 m. čiukčių kalba neturėjo oficialaus rašto.

Elnių augintojo Tenevilio sukurtos čiukčių

Istorija

Praeityje čiukčių rašto pagrindą sudarė įvairios grafinės sistemos. Jis ne kartą buvo reformuojamas. Išskiriami 3 šio rašto istorijos etapai:

• iki 1930-ųjų metų – pirmieji bandymai sukurti raštą,
• 1931–1937 m. – raštas lotynų abėcėlės pagrindu,
• nuo 1937 m. – šiuolaikinis raštas kirilicos abėcėlės pagrindu.

Anksčiausiai užrašyti čiukčių kalbą pabandė XIX a. pradžioje rusų stačiatikių bažnyčios misionieriai. 1821 m. Irkutsko spaustuvėje kirilicos rašmenimis buvo išleista 100 egzempliorių tiražu 10-ties puslapių knygelė su Dešimtimi Dievo įsakymų, išverstų į čiukčių kalbą. Ten pat vėliau buvo išspausdinti kitų krikščioniškų maldų vertimai.

1881 ir 1894 m. Jakutske buvo išspaudsinti imperatorių Aleksandro III ir Nikolajaus II priesaikų vertimai, naudojantys rusiškas raides. Šių leidinių kalba buvo nemokšiška ir patiems čiukčiams buvo nesuprantama.

1898 m. išėjo pirmasis M. Pitelino sudarytas rusų–čiukčių kalbų žodynas. Jame panaudota rusų kalbos abėcėlė su papildomu ženklu Ҥ ҥ.

1930-ųjų pradžioje (rus. Владимир Германович Богораз) aprašė Anadyrio upės aukštupyje surastus užrašus čiukčių kalba. Šių užrašų autorius buvo čiukčių elnių augintojas Tenevilis (rus. Теневиль), gyvenęs tundroje netoli Ust Belajos gyvenvietės, Anadyrio rajone. Tenevilio rankraščiai buvo surasti 1945 m. dėžėje po sniegu jo gyventoje vietoje.

Ankstesnių kalbos užrašymų nežinoma. Panašią sistemą naudojo čiukčių prekeivis Antymavlė rytų Čiukčijoje. Tikėtina, kad toks grafinis raštas buvom sudaromas rusų ir anglų kalbų abėcėlės, taip pat firmų ženklai ant rusiškų ir amerikietiškų prekių pagrindu. Iki pat mirties 1944 m. Tenevilis tobulino savo raštą, tačiau jis nepaplito už jo šeimos ribų. To priežastis buvo ir kaimynų nepasitikėjimas Tenevilio išradimu, ir oficialaus čiukčių rašto plitimo pradžia.

Lotyniška abėcėlė

Pirmą kartą šiuolaikinis čiukčių raštas buvo sukurtas ir įdiegtas 1930-ųjų pradžioje, kuomet buvo lotynizuojamos ir kuriamos rašto sistemos SSRS tautoms. Pagal pradinį projektą abėcėlė turėjo šiuos ženklus: A a, Ç ç, E e, Ә ә, G g, Ꜧ ꜧ, I i, J j, K k, L l, M m, N n, Ŋ ŋ, O o, P p, Q q, R r, S s, T t, U u, V v, W w, Ь ь, Æ æ. Tačiau to meto čiukčių vadovėliuose, pradedant pirmuoju „Celgьkalekal“, išleistu 1932 m., buvo naudojama šiek tiek pakeista abėcėlė.

А а	B в	C c	D d	Е е	Ә ә	F f	G g	H h
I i	Ь ь	J j	K k	L l	M m	N n	Ŋ ŋ	O o
P p	Q q	R r	S s	T t	U u	V v	W w	Z z

Raidės B в, F f, H h, Z z naudotos tik skoliniuose iš rusų kalbos. Garsas ч to meto įvairiuose leidiniuose žymėtas įvairiai: c, є, ç.

Kirilica

1937 m. lotynišką abėcėlę čiukčių rašte oficialiai pakeitė kirilica, bet lotyniški rašmenys dar buvo naudojami iki 1940-ųjų metų pradžios, o kai kuriais duomenimis, iki 1950-ųjų pradžios. Tačiau žinoma, kad jau 1930-ųjų pradžioje, kai dar oficialiai buvo naudojama lotyniška abėcėlė, Čiaūno rajono čiukčių mokyklose vietos valdžios sprendimu buvo naudojama rusiška abėcėlė.

Pradžioje čiukčių kirilicos abėcėlę sudarė visos 33 rusų kalbos abėcėlės raidės, taip pat ženklas Н’ н’. Šioje abėcėlėje trūko ženklo, žyminčio uvuliarinį garsą ӄ. Jį atitinkantis К’ к’ buvo įvestas 1940-ųjų metų pabaigoje. 1950-ųjų pabaigoje К’ к’ ir Н’ н’ pakeisti į Ӄ ӄ ir Ӈ ӈ. Paskutinis pakeitimas čiukčių abėcėlėje įvyko 1980-ųjų pabaigoje pridedant raidę Ԓ ԓ (pažymėti duslią lateralinę л).

Šiuolaikinė čiukčių kalboje naudojama abėcėlė:

А а	Б б	В в	Г г	Д д	Е е	Ё ё	Ж ж	З з	И и
Й й	К к	Ӄ ӄ	Л л	Ԓ ԓ	М м	Н н	Ӈ ӈ	О о	П п
Р р	С с	Т т	У у	Ф ф	Х х	Ц ц	Ч ч	Ш ш	Щ щ
Ъ ъ	Ы ы	Ь ь	Э э	Ю ю	Я я	ʼ

Nuorodos

• Sibiro ir Tolimųjų Rytų knyginės kultūros istorijos apybraižos (rusų k.)
• Šiaurės tautų kalbos ir raštas (rusų k.)
• Rusijos Šiaurės mažųjų tautų kalbų fonetikos tyrimai ir jų rašto vystymosi problemos (rusų k.)
• Rusijos nacionalinė biblioteka. Vertimai iš čiukčių kalbos (rusų k.)