Činų kalnai

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Arakano kalnagūbris
Šalis	Indija, Mianmaras
Aukščiausi kalnai	(3053 m)
Kalnagūbriai	, , , Rakhinų kalvos
Upių ištakos
Ežerai
Uolienos	skalūnai, smiltainis, kvarcitas, nuosėdinės uolienos
Ilgis	950 km

Arakano (Rakhinų) kalnagūbris (mjan. Rakhine Yoma ) – yra kalnų virtinė vakarų Mianmare (Činų ir Rachinų valstijose) ir šiaurės rytų Indijoje (Manipūro, Nagalando, Mizoramo valstijose).

Išsidėstymas

Visas kalnagūbrio ilgis yra apie 950 km, ir jis driekiasi nuo Manipūro šiaurėje iki pietuose, sudarydamas rytinę Indijos subkontinento ribą. Tokiu būdu Arakano kalnyno sistema atskiria Iravadžio baseiną (rytuose) nuo ir lygumų bei (vakaruose). Į vakarus atsišakoja .

Visas kalnagūbris dalinamas į šias atkarpas (kalvų sistemas):

• ;
• ;
• ;
• Arakano (Rakhinų) kalvos (siaurąja prasme, apie 400 km)

Aukščiausia viršūnė yra Nat Ma Taung, kuri siekia 3 053 m aukščio.

Geologija ir gamta

Kalnai sudaryti iš skalūnų, smiltainio, kvarcito, nuosėdinių uolienų. Būdingos aštrios viršūnės stačiais šlaitais, išsidėsčiusios meridianų kriptymi. Vyrauja amžinai žaliuojantys (vakaruose) ir lapus metantys (rytuose) miškai.

Kultūra ir istorija

Pagrindiniai straipsniai – Mizo, Nagai (tauta), ir .

Atšiaurios gyvenimo sąlygos džiunglėse, retas gyventojų tankumas nulėmė tai, kad regionas buvo vienas necivilizuočiausių visame Indijos subkontinente. Čia nesusiformavo valstybiniai junginiai, neišsivystė klasinė visuomenė. Subkontinento gyventojams, o vėliau ir Iravadžio baseino gyventojams rytuose, vietos žmonės atrodė laukiniai, barbariški.

Visi kalnagūbrio gyventojai lingvistiškai priklauso tibetiečiams-birmiečiams ir kalba giminingomis , kurių klasifikacija nėra nusistovėjusi. Jis susiskirstę į daugybes klanų ir genčių, kurios patogumo dėlei Minamare ir Indijoje yra grupuojamos į didesnes grupes. Šiaurinėje kalnyno dalyje gyvena nagai, o pietinėje - daug zomių genčių, kurios Mianmare vadinamos bendru pavadinimu , o Indijoje žinomos kaip mizo arba . Tarp šių dviejų zonų įsiterpęs , kuriame pagrindinė etninė grupė yra , nuo seno puoselėjusi civilizaciją.

Iki pat XIX a. vietos gentys beveik neturėjo kontaktų su pasauliu. Tik įsigalėjus Britų Indijai, kalnyno gyventojai pradėti administruoti, nors jų kontrolė buvo minimali. Nepaisant to, aktyvi misionierių veikla vietos genčių tarpe skleidė krikščionybę, kuri greitai plito, tapdama labiausiai paplitusia religija tarp aukštumų gyventojų.

Kalnynas administraciškai buvo padalintas, kas vėliau (1947 m.) lėmė jo padalinimą tarp dviejų nepriklausomų valstybių Indijos ir Mianmaro. Vietos etninėms grupėms reikalaujant autonomijos, Indijai priklausančioje kalnagūbrio dalyje suformuotos Nagalando, Mizoramo valstijos, o Mianmare suformuota Činų valstija (piečiausią kalnyno dalį kontroliuoja Rachinų valstija) ir .

Kalvų regionas

Į vakarus nuo Arakano kalnų zonos yra derlingos lygumos: Asamas (šiaurėje), Bengalija ir Arakanas (pietuose). Tiesa, tarp kalnagūbrio ir Bengalijos lygumos įsterpusi žemesnių kalvų teritorija, kuri yra pereinamoji zona. Čia vietos gyventojai () nuo pirmųjų mūsų eros amžių sukūrė valstybinius junginius, gana anksti perėmė Indų civilizacijos pasiekimus: rašto sistemas, religiją, papročius.

Svarbiausios zonos šioje kalvų teritorijoje yra Tripura (šiaurinė atkarpa) ir Čitagongo kalvos. Jas kontroliavo atitinkamai /kokborokai ir . Vėlesniame istorijos laikotarpyje kalvų gyventojai patyrė stiprią invaziją iš vakarinių teritorijų, t. y. iš Bengalijos. Jie čia kėlėsi trūkstant žemių lygumose. Tai lėmė didelį indoarijų (bengalų) procentinės sudėties regione išaugimą.