Čiapasas isp Chiapas valstija pietryčių Meksikoje Ribojasi su Oašaka ir Verakrusu vakaruose su Tabasku šiaurėje su Gvate

Čiapasas (isp. Chiapas) – valstija pietryčių Meksikoje. Ribojasi su Oašaka ir Verakrusu vakaruose, su Tabasku šiaurėje, su Gvatemala rytuose. Pietvakarius skalauja Ramiojo vandenyno Tehuantepeko įlanka. Sostinė – Tustla Gutjeresas.

Čiapasas
Chiapas

Laiko juosta: (UTC-6)
------ vasaros: (UTC-5)

Valstybė

Meksika

Administracinis centras

Tustla Gutjeresas

Gyventojų

5 543 828

Plotas

73 289 km²

Tankumas

76 žm./km²

ISO 3166-2

MX-CHP

Istorija

Čiapase esančios Čiapa de Korso archeologinės radimvietės radiniai rodo, kad teritorija gyvenama jau nuo 1400 m. pr. m. e. Čiapaso džiunglėse klestėjo Majų civilizacija. VI a. majai įkūrė garsiąją Palenkę. Apie 800 mūsų eros metus iš šiaurės atkeliavę mange kalbomis kalbantys čiapanekai užkariavo vietinius zokių ir majų miestus. XVI a. Čiapasą kolonizavo ispanai ir prijungė prie Naujosios Ispanijos vicekaralystės. 1823 m. teritoriją aneksavo Meksika, tačiau į ją pretenzijas reiškė ir Centrinės Amerikos Federacija. Čiapasas buvo kultūriškai menkai kolonizuotas, didelę įtaką turėjo vietinės indėnų bendruomenės, kurios rengdavo sukilimus. 1917 m. Meksikos valdžia suteikė indėnams bendruomenių savivaldos teisę (). 1994 m. valstijoje susikūrė separatistinis Sapatistų judėjimas, ginantis indėnų ir skurdžiųjų teises.

Geografija

Čiapasas skirstomas į penkias gamtines zonas: džiungles, aukštumas, centrinį slėnį, Siera Madrę ir Sokonuską. Džiunglių sritis driekiasi šiaurėje, Usumasintos baseine. Čia tebegyvena vietinės indėnų bendruomenės, tačiau miškai sparčiai kertami. Toliau į pietus prasideda aukštumų sritis, o už jos – Grichalvos upės slėnis, kuriame įsikūrusi valstijos sostinė. Grichalvos upė patvenkta keletu didelių tvenkinių. Toliau kyla Čiapaso Siera Madrės kalnai, su veikiančiais ugnikalniais (Takana, 4092 m). Galiausiai vandenyno pakrantėje driekiasi lygumų sritis.

Gyventojai

Čiapaso etninė sudėtis: 55 % metisai, 40 % indėnai (dauguma majų kilmės: cociliai, celtaliai, tocholabaliai, čoliai). Daugiau nei trečdaliui valstijos gyventojų ispanų kalba nėra gimtoji. Dauguma gyventojų susitelkę Grichalvos slėnyje, aukštumose ir Sokonuske.

Didžiausi miestai (tūkst. gyventojų):

Tustla Gutjeresas – 585,7
Tapačula – 283,1
San Kristobal de las Kasas – 180,9
– 105,2
Čiapa de Korsas – 97,6
– 85,9
Palenkė – 37,3
– 35,1

Lankytinos vietos

Majų miestų griuvėsiai (Palenkė, Bonampakas, Jaščilanas, Tonina)
Sumidero kanjonas Grichalvos slėnyje
Agua Asulio (mėlyno vandens) krioklys netoli Palenkės
Lakandono džiunglės su indėnų bendruomenėmis
Kolonijinės architektūros San Kristobal de las Kaso miestas

Šaltiniai

MEXICO: States and Major Cities, citypopulation.de

Meksikos valstijos
Agvaskaljentesas \| Chaliskas \| Čiapasas \| Čihuahua \| Durangas \| Gereras \| Gvanachuatas \| Hidalgas \| Jukatanas \| Kampečė \| Keretaras \| Kintana Roo \| Koahuila \| Kolima \| Meksikas \| Mičoakanas \| Morelosas \| Najaritas \| Nuevo Leonas \| Oachaka \| Puebla \| Sakatekas \| San Luis Potosi \| Sinaloa \| Sonora \| Tabaskas \| Tamaulipasas \| Tlaskala \| Verakrusas \| Žemutinė Kalifornija \| Žemutinė Pietų Kalifornija

[1] MEXICO: States and Major Cities, citypopulation.de