Čerpė

Šis straipsnis apie stogo dangą. Apie indą skaitykite straipsnyje .

Čerpės – medžiaga, skirta stogams dengti. Dažniausiai būna keraminės, cementinės, silikatinės, rečiau stiklinės; kai kada čerpėmis vadinamos ir plastikinės, bituminės, metalinės stogo dangos plokštelės. Čerpės yra nedegios, atsparios šalčiui, drėgmei, ilgaamžės, bet gana trapios. Čerpės jungiamos užleidžiant vieną ant kitos, apačios keteromis užkabinamos už stogo grebėstų. Kraiginėmis čerpėmis aptaisoma kraigai, briaunos, sąsparos. Čerpėmis paprastai dengiami 30–45° nuolydžio stogai.

Čerpių stogas (Korfu, Graikija)

Čerpiniai stogai Brazilijoje

Čerpių skirstymas

Pagal medžiagą čerpės skirstomos:

• Keraminės čerpės būna falcinės (štampuotosios ir juostinės), plokščiosios, banguotosios (olandiškosios, arba S raidės pavidalo), lovinės (vadinama vienuolis ir vienuolė), kraiginės (pusapvalės). Gaminamos iš lengvai lydomo, šiek tiek riebesnio negu plytos molio. Paprastai formuojamos iš plastiškos tešlos. Suformuotos čerpės džiovinamos, po to degamos 950–1050 °C temperatūroje. Kartais glazūruojamos.
• Cementinės (paprastai plokščiosios) čerpės presuojamos iš cemento ir smėlio mišinio, kai sukietėja – dažomos.
• Silikatinės čerpės daromos iš kalkių ir smėlio mišinio, kietinamos autoklave.
• Stiklinės čerpės būna panašaus pavidalo kaip ir keraminės; presuojamos iš pusiau skaidrios stiklo masės. Stiklinėmis čerpėmis paprastai dengiama dalis stogo.

Istorija

Keraminės čerpės buvo naudojamos jau III–I a. pr. m. e. Senovės graikų šventyklų čerpės būdavo gaminamos iš marmuro, senovės Romoje – iš bronzos. Anglijoje čerpėmis vadinamos akmeninės stogų plokštės, kitur – iš terakotos struktūriškai sudėti stogai.

Šiuolaikinės čerpės mažai skiriasi nuo antikinių, pasikeitęs tik jų gamybos procesas. Anglijoje ir vietomis Prancūzijoje nedidelių namų čerpių stogai dengiami taip, kad tvirtintųsi už lentjuosčių ir gegnių, o Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Turkijoje dervuoti stogai padengiami įgaubtų čerpių sluoksniu su išgaubtomis čerpėmis ties sandūromis. Viduržemio jūros regione dažniausiai paplitusios S formos čerpės.

Lietuvoje čerpės ėmė plisti XV a. pradžioje. Jas gamindavo rankomis plytų cechuose. Seniausios yra lovinės čerpės. Iki XVII a. naudotos plokščiosios, nuo XVII a. – ir olandiškosios.

Etimologija

Žodis čer̃pė – skolinys iš sen. rus. *čerpь (plg. slav. чрѣпъ = črĕpь, rus. череп 'kaukolė, luitas, pluta, kiaukutas'). Vėlesnis skolinys čerepyčia iš dabartinės rus. черепица.

• Čerpių stirta Indonezijoje
• Romėniškos plokščios čerpės
• Čerpinis stogas Asunsjone
• Stogas su plokščiomis čerpėmis
• Stiklinių čerpių intarpas (Čekija)

Šaltiniai

1. čerpės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
2. tile. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
3. Ernst Fraenkel. Litauiches Etymologysches Wörterbuch. I–II t. Heidelberg: Carl Winter Universitätsverlag, 1962–1965. p. 73.