Devė

Devė (skr. देवी = IAST: Devī, „deivė“) – hinduizmo mitologijoje Šivos žmona ir jo moteriškoji energija (šaktė).

Tridevė – bendras Lakšmės Parvatės ir Sarasvatės pavidalas. Jos laikomos (trimūrčio) Višnaus ir Šivos bei Brahmos žmonomis, kurios įkūnija jų moteriškąjį pradą.

Devės kultas pradėjo formuotis Vedų laikotarpiu. „Rigvedoje“ ir vėlyvesniuose vediniuose tekstuose aukštinama dievų motina Aditė bei jos hipostazės: Prithivi, Nirritė, Ušasė, , Naktis ir kt. Šio kulto įsitikinimų asimiliacija hinduizme yra susijusi su tuo, kad į hinduizmo panteoną buvo įtrauktos pagrindinių dievybių žmonos, pirmiausiai Devė, kurios buvo traktuojamos kaip sutuoktinių energijos (šaktės) apsireiškimai. Pagal du pagrindinius Šivos aspektus, palankųjį ir naikinantįjį, Devė pasireiškia tiek kukliu ir gailestingu pavidalu, tiek ir negailestingu ir rūsčiu pavidalu, ir turi kelis veidus (hipostazes).

Kaip palankusis veidas Devė žinoma kaip Parvatė, Uma („šviesioji“), („baltoji“), („pasaulio motina“), („maistingoji“) ir pan.; kaip rūstusis veidas ji žinoma kaip Durga, Kali, („įniršusioji“), („siaubinga“), („didžioji šeimininkė“) ir pan.

Negailestingosios Devės formos, pradedant viduramžiais, tapo kai kurių Indijos mistinių kultų objektu, pvz., tantrizme ir šaktizme.

Svarbiausi Devei skirti tekstai – „Devybhagavatapurana“ ir „Devymahatmja“.

Vaizdavimas

Priešingai nei kiti indų dievai Vaišnodevė vaizduojama su aštuoniomis rankomis. Rankose laikanti įvairius daiktus: kardą, lanką, skydą, kriauklę. Vaizduojama sėdinti ant ramaus tigro.

Devė yra visų gyvų padarų motina. Jos dešinė laiko džiaugsmą ir skausmą, kairė gyvenimą ir mirtį. Devė yra vaisingumo, lietaus, sveikatos, mirties ir gamtos deivė, laiko visą visatą savo gimdoje.

Šaltiniai

1. Kazimieras Seibutis. Devė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003