Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Augustas Korkas (rus. Корк Август Иванович, est. August Kork 1887 m. rugpjūčio 2 d. – 1937 m. birželio 11 d.) – estas, TSRS karinis veikėjas, antro rango komandarmas (1935 m.). Carinėje Rusijoje buvo štabo karininkas papulkininkis.

Biografija

Gimė 1887 m. liepos 22 d. (rugpjūčio 3 d.) Lifliandijos gubernijos Jurjevo apskrities Ardla kaime, esto valstiečio šeimoje. Jurjeve mokėsi keturklasėje mokykloje.

Karinį išsilavinimą gavo Čiugujevo pėstininkų mokykloje (1908 m. gavo podporučiko laipsnį), o 1914 m. baigė Rusijos Imperatoriškąją karo akademiją. Mokėsi lakūnų – stebėtojų karo mokykloje.

1917 m. paskirtas į Vakarų fronto veikiančios armijos štabą. 1918 m. vasarį armijos štabą išformavo, Korkas demobilizuotas su papulkininkio laipsniu.

Rusijos pilietinis karas

1917 m. rugpjūtis – 1918 m. vasaris – buvo išrinktasis Vakarų fronto kareivių komiteto pirmininkas
1918 m. liepos mėn. – įstojo į Raudonają armiją, tarnavo Visos Rusijos Vyriausiame štabo (Всероглавштаб) operatyviniame skyriuje.
nuo 1918 m. spalio – Vakarų fronto štabo skyriaus viršininkas, kartu 9-osios armijos operatyvinio – žvalgybos skyriaus viršininkas
1919 m. vasaris – 1919 m. gegužė – Estliandijos armijos štabo viršininkas
1919 m. birželis – 7-osios armijos vado pavaduotojas. Vadovavo Petrogrado gynybai nuo generolo N. Judeničiaus kariuomenės.
1919 m. rugpjūtis – 1920 m. spalis – 15-osios armijos vadas. Dalyvavo kare su Lenkija.
1920 m. spalis – 1921 m. gegužė – 6-armijos vadas. Veikė prieš generolo Piotro Vrangelio kariuomenę, vadovavo Perekopo šturmui ir pozicijų prie Ušunio kaimo piečiau Perekopo užėmimą.
nuo 1921 m. – Charkovo karinės apygardos vadas, Ukrainos ir Krymo ginkluotųjų pajėgų vado padėjėjas.
1922-1923 m. – Turkestano fronto vadas. Vadovavo kovai su basmačiais Vidurinėje Azijoje.

Po pilietinio karo

1924–1925 m. Vakarų karinės apygardos vado padėjėjas, vėliau – apygardos vadas.
nuo 1925 m. vasario vadovavo Kaukazo Raudonosios Vėliavos armijai.
nuo 1925 m. lapkričio – Baltarusijos ir Leningrado karinių apygardų kariuomenių vadas.
1927 m. įstojo į VKP(b).
Karinis atašė Vokietijoje
Raudonosios Armijos Tiekimo valdybos viršininkas.
1929–1935 m. – Maskvos karinės apygardos vadas.
nuo 1935 m. iki suėmimo – Frunzės Karo akademijos viršininkas.

Areštas ir mirties bausmė

1937 m. gegužės 14 d. buvo suimtas Maskvoje.
Buvo tardomas Tuchačevskio byloje, apkaltintas priesaikos pažeidimu, Tėvynės išdavyste ir TSRS tautų ir Raudonosios Armijos išdavyste. Kankinamas tardymo metu prisipažino dalyvavęs „kariniame - fašistiniame sąmoksle“.

1937 m. birželio 11 d. TSRS Aukščiausiojo teismo specialiosios sudėties buvo nuteistas mirti ir naktį į birželio 12 d. buvo sušaudytas. Kremuotas, palaidotas Maskvoje.

Reabilituotas 1957 m. sausio 31 d., nes „nebuvo nusikaltimo sudėties“.

Apdovanojimai

Raudonosios Vėliavos ordinas – 1919 m. ir 1920 m. už sumanų vadovavimą kare su Lenkija.
Garbės revoliucinis ginklas su pritvirtintu Raudonosios Vėliavos ordinu – „už energingą ir sumanų vadovavimą armijai, ko dėka buvo sutriuškinta ir sunaikinta Vrangelio armija“ (1920 m.).