55 20 13 š pl 25 31 29 r ilg 55 3369 š pl 25 5247 r ilg 55 3369 25 5247 Suginčių Šv Kryžiaus Atradimo bažnyčiaVyskupija

55°20′13″š. pl. 25°31′29″r. ilg. / 55.3369°š. pl. 25.5247°r. ilg. / 55.3369; 25.5247

Suginčių Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia

Vyskupija	Kaišiadorių
Dekanatas	Molėtų
Savivaldybė	Molėtų rajonas
Gyvenvietė	Suginčiai
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	1910 m.
Stilius	istorizmas

Kitos reikšmės – Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia.

Suginčių Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Suginčių kaime, 0,5 km į rytus nuo Molėtų-Utenos kelio. Istoristinė, vyrauja neobaroko elementai.

Istorija

Suginčiuose 1669 ir 1782 m. minima koplyčia (priklausė Vilniaus vyskupijos Molėtų parapijai). Pirmąją Suginčių kapinių koplyčią antrojoje XVII amžiaus pusėje pastatęs Koziela. Molėtų metrikų knygose nuo maždaug 1695 metų esama įrašų, kad Suginčių koplyčioje krikštijami vaikai, kartais tuokiamos poros. Tai atlikdavo Stirnių jėzuitai arba Molėtų klebonas. XVIII amžiuje Suginčių koplyčioje reguliariai laikytos mišios triskart per metus – atlaidų dienomis. Nors XIX amžiaus šaltiniai teigia, kad Michailovskiai 1773 m. pastatė antrąją Suginčių koplyčią, stovėjusią iki XX a. pradžios, tuo galima abejoti: mat XVIII amžiaus šaltiniai nurodo, kad bent apie 1760–1780 metus Suginčius valdė Janovičiai. Antroji koplyčia buvo medinė, turėjo penkis langus, tris altorius, šešių balsų vargonus. Nuo XIX amžiaus pradžios prie Suginčių koplyčios būna nuolatinis kunigas, apie 1820 metus pradedamos rašyti metrikų knygos, atsiranda Suginčių filija, iki 1850 metų priklausiusi Molėtų parapijai. 1850–1925 m. Suginčių bažnyčia buvo Žemaičių (Telšių) vyskupijos Utenos parapijos filija. 1898 m. gubernatoriaus prašyta leidimo bažnyčiai remontuoti ir padidinti. Leista tik remontuoti. Suginčiuose XIX a. pabaigoje gyveno, dirbo ir palaidotas draudžiamos lietuviškos spaudos bendradarbis, pasakėčių kūrėjas kunigas (1858–1898).

1909–1910 m. kunigo A. Ragažinsko rūpesčiu ir parapijiečių lėšomis pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1935–1936 m. klebono Adolfo Bielskio iniciatyva ir parapijiečių lėšomis bažnyčia išdekoruota, 1954 m. kunigo Zigmo Gustainio rūpesčiu – suremontuota.

Architektūra

Bažnyčia istoristinė (vyrauja neobaroko elementai), lotyniško kryžiaus plano, su trisiene apside ir 2 zakristijomis sankryžos kampuose. Bokštas kupolo vietoje, navų sankryžoje yra 2 bokšteliai, tarp kurių – trikampis frontonas. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su arkiniais vartais. Šventoriuje stovi medinė varpinė; kryžiai.

Vargonai

XX a. pr. Vargonų statytojas ir autorius Martynas Masalskis. Vargonai pastatyti po dviejų metų nuo pačios bažnyčios paskutiniojo pastatymo (perstatymo), t. y. apie 1912 m. Ant vargonų yra meistro lentelė "M.Masalskis / Garo varomas / Vargonu pabrikas / Panevėžyje / Opus 55. Sidabro Medalis 1904 / Sidabro medalis 1905."

Vargonų traktūra mechaninė, oro skirstymo dėžės išilginės, griežykla vargonų pietiniame šone, prospektas eklektiškas, vamzdžiai dekoratyviniai.

Suginčių kunigai

1936 m. bažnyčios vizitacijos akto dalis
1745-1746 metais pranciškonas Faustinas Žukovskis, krikštijęs vaikus Suginčių ir Liliškių koplyčiose, bet gyvenęs, atrodo, Liliškių dvare (žr. Valančiai);
1807 metais Juozas Urbonavičius;
1807-1817 metais Juozapas Šertvidas, Suginčių kapelionas, regulinis atgailos kanauninkas;
1818-1821 metais Juozapas Pranevičius, Suginčių kapelionas;
1822-1824 metais Bonaventūra Sušinskis, Suginčių kapelionas;
1824-1826 metais Juozapas Žilevičius, Suginčių kapelionas;
1826-1827 metais Jonas Rodkevičius, Suginčių kapelionas;
1827 metais Pranciškus Vaicekauskas, Suginčių kapelionas;
1827-1831 metais Suginčių kapelionas Simplicianas Daukša, regulinis atgailos kanauninkas;
1830 metais Rudolfas Zapševičius, Elzbietos Michailovskos nuodėmklausys ir reikalų patikėtinis;
1849-1851 metais Ignotas Runickis, bernardinas iš Troškūnų, vyskupo Motiejaus Valančiaus nurodymu grąžintas i Troškūnus;
1853-1854 metais Ignotas Utkevičius;
1855-1857 metais Pranciškus Krupavičius;
1858-1859 metais Jurgis Ubikevičius;
1860-1865 metais Kazimieras Genutavičius;
1866-1869 metais Aleksandras Benediktavičius;
1870 metais vakancija;
1871-1873 metais Justinas Semaška;
1874-1877 metais Liudvikas Vilkas;
1878-1892 metais Julijonas Garnevičius;
1895-1898 metais Juozapas Lideikis, aušrininkas, pasakėtininkas;
1899-1908 metais Juozas Plungys;
1908-1912 metais Antanas Ragažinskas, 1875 - 1932. Rūpinosi naujos (esamos) Suginčių bažnyčios statyba (1910 m.) (turėjo ir savo autoriniuose darbuose pasirašinėjo slapyvardžiais "Ragaišis", "A.R.", "Augštaitis". Yra autorius knygų "Pirmasis vadovas į Rymą...", Seinai 1911-1912, 2 t.; "Žemaičių kalvarijos aprašymas", Vilnius, 1906; ir kt.);
1912-1950 metais Adolfas Bielskis, 1870 - 1953 (filialistas, o nuo 1926 m. - parapijos klebonas. Mokytojavo Suginčių mokykloje, dėstė tikybą. Taip pat rūpinosi varpų pagaminimu ir įrengimu (Pagal Kaišiadorių vyskupo J. Kutkos 1936-08-27 vizitacijos aktą Šv. Petro varpas svėrė 285 kg., o Šv. Juozapo varpas 168 kg. Tą pačią dieną vyskupas varpus iškilmingai pašventino));
1950-1952 metais Mykolas Balnis;
1952-1956 metais Jonas Žižliauskas;
1956-1963 metais Zigmas Gustainis;
1963-2005 metais Česlovas Zažeckas;
2005-2014 metais Arūnas Kazlauskas;
nuo 2014 metų Algimantas Baltuškonis.

Šaltiniai

Suginčių bažnyčia. Infomoletai.lt (tikrinta 2023-11-28).

^{2. Suginčių bažnyčios arhyvas.}

[1] Suginčių bažnyčia. Infomoletai.lt (tikrinta 2023-11-28).