Final Fantasy

Final Fantasy (jap. ファイナルファンタジー = Fainaru Fantajī) – kompiuterinių žaidimų, filmų ir įvairių kitų pramogų frančizė, sukurta ir Japonijos „Square“ kompanijos (nuo 2003 m. − „Square Enix“). Viskas prasidėjo 1987 metais nuo NES konsolei kurto žaidimo, kuris sulaukė neeilinės sėkmės Japonijoje.

„Final Fantasy“ logotipas

Iki 2015 m. buvo išleisti 48 franšizės žaidimai, kurie parduoti pasaulyje 110 mln. kopijų tiražu. Paskutiniai pagrindinės linijos žaidimai − MMORPG žaidimas „“ (2013 m.) ir „Final Fantasy XV“ (2016 m.).

Apie žaidimus

„Final Fantasy“ pagrindiniai ir dauguma gretutinių () žaidimų yra vaidmenų (RPG) žanro. Žaidimuose vaizduojama grupelė herojų, kovojančių prieš imperializmą, pasaulį norinčius užvaldyti ar sunaikinti antagonistus. Žaidimų veiksmas vyksta nežemiškame, pramanytame pasaulyje. Žaidimų laikmetis gali imituoti viduramžius su burtininkais, pilimis ir pan. arba ultramodernistines visuomenes. Žaidimų eigoje tobulinami veikėjų ginklai, sugebėjimai, paverčiant herojus vis galingesniais. Atitinkamai, žaidimų eigoje stiprėja priešininkai. Nuolat atsikartojantis elementas, iš kurio lengva pažinti seriją – dideli kariniai burlaiviai, skriejantys oro erdve. Tai imperijos karinės galios simbolis. Nors kautis nuolat tenka tik vaikštant pėsčiomis. Žaidimuose kartu veikia ir magija, ir technika.

„Final Fantasy XIII“ (2009) kadras, kovos scena. Serijos žaidimuose galima kovoti elementinėmis jėgomis (ugnis, žaibas, ledas), ginklais (kardas, šautuvas) ar kumščiais, spyriais. Galima užburti priešininkus (sulėtinti, užmigdyti) ir naudoti antiburtus. Galima padaryti herojus atsparesniais ginklų arba magijos atakoms, naudoti įvairias porcijas, kurios gydo, nuima burtų poveikį, suteikia pranašumų herojui trumpam laikui arba susilpnina priešininkus. Priešininkai dažnai būna stipresni arba magija, arba tiesioginėmis atakomis. Apylygių kovų metu reikia surasti priešininkų silpnąsias puses ir tinkamai išnaudoti herojų individualius pranašumus.

„Final Fantasy XIII-2“ kadras. Muglas (centre) yra viena pasikartojančių būtybių „Final Fantasy“ serijos žaidimuose. Pagrindiniai žaidimų herojai nepasikartoja, turi unikalią išvaizdą, vardus.

Pasikartojantys žaidimų elementai (bet nebūtinai visuose žaidimuose):

• Veikėjas, vardu Sidas (Cid). Gali būti tiek vienas herojų, tiek vienas antagonistų ar šalutinis veikėjas. „Final Fantasy XV“ žaidime jį pakeitė mergina, vardu Sidni (Cidney);
• Atsitiktinai generuojamos kovos. Dėl grafikos ribotumų eiliniai priešininkai ankstyvuosiuse žaidimuose nevaizduojami, o kovos su jais generuojamos tam tikrais atsitiktiniais laiko intervalais judant pagrindiniams veikėjams pasaulio žemėlapyje. Nebelikus grafikos atminties apribojimų kai kuriuose vėlesniuose žaidimuose, pavyzdžiui, „Final Fantasy Type-0“, išlaikytas atsitiktinių kovų elementas;
• Čokobo (Chocobo) paukščiai. Paprastai geltonos spalvos paukščiai, kuriais žaidimo veikėjai galėdavo greitai judėti ir išvengti atsitiktinių kovų generavimo pasaulio žemėlapyje. Atskiruose žaidimuose su jais galima atlikti kitokių veiksmų: įtraukti į kovas, lesinti, auginti, ieškoti objektų po žeme, dalyvauti minižaidimuose.
• Muglai (moogles). Skraidančios baltos būtybės, kurios turi atskirus savo vardus (populiariausias − Mogas). Muglai yra kalbantys ir dažnai padeda pagrindiniams veikėjams, paaiškina siužeto detales. Paprastai žadimuose yra misija, kai pagrindiniai veikėjai turi išgelbėti muglus nuo monstrų.
• Eiliniai priešininkai. Daugelis eilinių priešininkų tipų serijos žaidimuose pasikartoja, tarp kurių įvairios mitinės būtybės, kaip drakonai. Yra specifinių serijai priešininkų: cactuar − bėgančio žalio žmogeliuko pavidalo, tornberry − žmogeliukas su žibintu vienoje rankoje ir durklu kitoje, flan − beformės želė masės pavidalo veikėjai ir kt.
• Iššaukiamos supergalių būtybės (Eidolons, Aeons, Guardian Force, Espers). Žaidimų metu veikėjai paprastai įvaldo galimybę iššaukti į pagalbą supergalios būtybę, kuri trumpai padeda herojams ir paprastai yra galinga vieno tipo ataka. Tarp populiarių būtybių: Ifrit (ugnies ataka), Odin (kardo fizinė ataka), Alexander (šviesos ataka), Shiva (ledo ataka). Supergalių būtybės kovos veiksmas paprastai parodomas atskirame vaizdo intarpe.
• Burtai ir elementinės atakos. Elementinės atakos: ugnis, vanduo, ledas, žaibas, vėjas, ir burtai, pavyzdžiui, stabdymo, dezorientacijos, nepataikymo tikimybės didinimo, atsparumo magijai, atsparumo fizinei atakai, gydymo, nuodų, dažnai pasikartoja ir naudojami tiek veikėjų, tiek priešininkų.

Serijos žaidimai

Pastaba. Nurodomos tik tos platformos, kurioms žaidimai buvo pritaikyti išleidimo metu ir iškart po to. Daugelis ankstyvųjų žaidimų buvo adaptuoti vėlesnėms žaidimų platformoms, mobiliesiems įrenginiams.

Pagrindiniai serijos žaidimai

NES ir SNES žaidimai

• 1987 m. „Final Fantasy“ (skirtas NES);
• 1988 m. „“ (skirtas NES);
• 1990 m. „Final Fantasy III“ (skirtas NES);
• 1991 m. „Final Fantasy IV“, skirtas SNES ir Vakaruose žinomas kaip antroji dalis, nes antroji ir trečioji dalys nebuvo išverstos į anglų kalbą. Be to, šiame žaidime pirmą kartą pasirodė „Active Time Battle“ kovos sistema, kuri lietuviams geriausiai žinoma iš „“ žaidimo;
• 1992 m. „“, skirtas SNES;
• 1994 m. „“, skirtas SNES ir Vakaruose žinomas kaip trečioji dalis;

PlayStation ir PlayStation 2 žaidimai

• 1997 m. „Final Fantasy VII“ – tai didelis serijos „lūžis“. Skirtas PlayStation ir pirmasis, kuris naudoja 3D grafiką bei pirmasis, išleistas Europoje. Populiariausias serijos žaidimas su daugiau nei 10 mln. parduotų kopijų. Adaptuotas AK;
• 1998 m. „Final Fantasy VIII“ (skirtas PlayStation, adaptuotas AK);
• 2000 m. „Final Fantasy IX“ (skirtas PlayStation);
• 2001 m. „“, skirtas PlayStation 2, žymiai patobulinta grafika. 2003 m. išleistas pirmasis tiesioginis serijos žaidimo tęsinys „“;
• 2007 m. „Final Fantasy XII“. Paskutinis žaidimas PlayStation 2 konsolei;
• 2008 m. „“, skirtas PlayStation konsolėms. Pasakoja apie įvykius prieš „Final Fantasy VII“;
• 2008 m. „“ (PSP konsolė). Skirtingai nei kiti serijos žaidimai, šis nėra RPG. Šiame žaidime žaidėjas gali rinktis iš visų pagrindinių herojų nuo „Final Fantasy I“ iki „Final Fantasy XII“ ir kovoti prieš varžovus panašiai kaip žaidimuose „“ ar „“;

Fabula Nova Crystallis žaidimai

Fabula Nova Crystallis („Naujoji kristalų istorija“) žaidimai anonsuoti 2006 m., juos vienija bendra pasaulių mitologija.

• 2009 m. gruodžio mėnesį išleistas „Final Fantasy XIII“ Playstation 3 ir Xbox 360 konsolėms, 2011 m. − „Final Fantasy XIII-2“, 2013 m. − „Lightning Returns: Final Fantasy XIII“;
• 2011 m. „Final Fantasy Type-0“, skirtas PSP konsolei tik Japonijoje, 2015 m. perleistas PlayStation 4, Xbox One konsolėms.
• 2016 m. „Final Fantasy XV“. Skirtas PlayStation 4, Xbox One.

Daugelio žaidėjų tinkle žaidžiami (MMORPG) žaidimai

• 2002 m. „“, pirmasis MMORPG ir pirmasis iš serijos, kuris buvo kurtas AK, o ne vėliau adaptuotas. Išleistas PlayStation 2, AK bei Xbox 360 platformoms.
• 2010 m. MMORPG žaidimas „“ (AK). Viena iš didžiausių serijos nesėkmių.
• 2013 m. MMORPG žaidimas „“ (AK, PlayStation 3, PlayStation 4).

Taktiniai RPG žaidimai

Žaidimo cosplay. „Final Fantasy“ serijos žaidimuose eiliniai priešininkai dažnai pasikartoja. Vienas populiariausių ir pavojingiausių − bėgančio kaktuso pavidalo žmogeliukas, sutinkamas dykumose, paprastai vadinamas cactuar

• 1997 m. „“ (PlayStation)
• 2003 m. „“ (Game Boy Advance)
• 2007 m. „“ (Nintendo DS)

Filmai

• „“ (2001)
• „Final Fantasy VII: Advent Children“ (2005)
• „“ (2005)
• „“ (2009)
• „“ (2016)

Muzika

Serijos žaidimuose skamba įvairi muzika, bet dažniausiai atkartojamos pagrindinės serijos melodijos. Prasidėjus daugumai žaidimų skamba „Prelude“ melodija. Pergalingas kovas dažniausiai akompanuoja pergalės fanfara, kuri yra viena žymiausių serijos melodijų. Žaidimo pabaigoje paprastai skamba „Prologue“. Muzika žaidime atspindi veikėjų charakterius, siužeto eigą, akompanuoja regimą kraštovaizdį ir t. t. Ankstesniuose žaidimuose dėl vietos trūkumo melodijų trukmė ir sudėtingumas buvo ribojamas.

Nobuo Uematsu buvo vykdantysis „Final Fantasy“ serijos kompozitorius iki jo pasitraukimo iš „Square Enix“ 2004 m. Kiti serijos kompozitoriai yra Masashi Hamauzu, Hitoshi Sakimoto ir Junya Nakano.

Išnašos

1. square-enix.com
2. „Final Frontiers“. Edge. Future Publishing (177): 72–79. 2007-06-25. Suarchyvuotas originalas 2011-08-03. Nuoroda tikrinta 2011-08-03.

Nuorodos

Vikiteka: Final Fantasy – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• giantbomb.com
• mobygames.com