56 29 p pl 68 44 v ilg 56 483 š pl 68 733 r ilg 56 483 68 733 Diego Ramireso salų žemėlapis Diego Ramireso salos isp Isl

56°29′ p. pl. 68°44′ v. ilg. / 56.483°š. pl. 68.733°r. ilg. / 56.483; 68.733

Diego Ramireso salos (isp. Islas Diego Ramírez) – salų grupė Dreiko sąsiaurio šiaurinėje dalyje, 105 km į pietvakarius nuo Horno kyšulio. Priklauso Čilei, Magelano ir Čilės Antarktidos regionui, Čilės Antarktidos provincijai. Nors Horno kyšulys tradiciškai laikomas piečiausiu Amerikos tašku, tačiau Diego Ramireso salose ( pietuose) yra pati piečiausia Amerikos bei Čilės vieta (neįtraukiant Čilės pretenzijų Antarktidoje).

Salyną sudaro du spiečiai:

Šiaurinės salos: Nortės sala, Mendosos salelė, Martineso salelė, Kabesaso salelė, Penjaliljo salelės;
Pietinės salos: Bartolomės sala, Gonsalo sala, Esteros salelė, Santandero salelė, Agilos salelė, Garsijos salelė, Pontevedros salelė, Nahuelio salelė, Baroso salelė, Vergaros salelės, Toreso salelės.

Salos uolingos, iki 179 m aukščio, krantai skardingi. Klimatas atšiaurus, jūrinis – vidutinė sausio mėnesio temperatūra 7,2 °C, liepos 3,2 °C, per metus iškrinta ~1367 mm kritulių, daugiausia vasario–balandžio mėnesiais. Pučia nuolatiniai smarkūs vakarų vėjai. Būdinga tundra – auga samanos, kerpės, vėduoklinių miglių (Poa flabellata) kupstai. Medžių, krūmų nėra.

Diego Ramireso salos – svarbi jūrinių paukščių buveinė, paskelbta jūriniu gamtos parku. Sutinkami , , keliaujantieji albatrosai, , didieji audrapaukščiai, uoliniai kuoduotieji, auksaspalviai kuoduotieji, magelaniniai pingvinai, , , , , 2022 m. išskirtas endeminis porūšis Aphrastura spinicauda subantarctica. Pakrantėse gyvena jūrų liūtai, jūrų lokiai, vandenyse plaukioja keleto rūšių delfinai, banginiai, orkos.

Salas 1619 m. atrado ispanų jūrininkų, brolių Bartolomės ir Gonsalo Garsijų de Nodalių ekspedicija ir pavadino laivo kosmografo garbei. XIX a. pab. – XX a. pr. Čilė salas nuomojo keletui savininkų (Benavidesui, Keningsverteriui, Pasinovičiui). 1957 m. Čilės karinis laivynas Gonsalo saloje prie Kondelos užutėkio pastatė meteorologinę bazę – ji, ir toliau pietuose iškilęs švyturys yra toliausiai pietuose esantys statiniai Amerikoje. Salas lanko karinis laivynas, kartais užsuka kruiziniai laivai.

Šaltiniai

Parque Marino Islas Diego Ramírez-Paso Drake: el área protegida más austral de América, latercera.com
Rozzi, Ricardo; Quilodrán, Claudio S.; Botero-Delgadillo, Esteban; Napolitano, Constanza; Torres-Mura, Juan C.; Barroso, Omar; Crego, Ramiro D.; Bravo, Camila; Ippi, Silvina; Quirici, Verónica; Mackenzie, Roy; Suazo, Cristián G.; Rivero-de-Aguilar, Juan; Goffinet, Bernard; Kempenaers, Bart; Poulin, Elie; Vásquez, Rodrigo A. (2022-08-26). „The Subantarctic Rayadito (Aphrastura subantarctica), a new bird species on the southernmost islands of the Americas“. Scientific Reports. Springer. 12 (1): 13957.
Dingwall, P.R., ed. (1995). Progress in Conservation of the Subantarctic Islands, p. 107. The World Conservation Union.
Faro Diego Ramírez: el faro del fin del mundo, armada.cl

[2] Parque Marino Islas Diego Ramírez-Paso Drake: el área protegida más austral de América, latercera.com

[3] Rozzi, Ricardo; Quilodrán, Claudio S.; Botero-Delgadillo, Esteban; Napolitano, Constanza; Torres-Mura, Juan C.; Barroso, Omar; Crego, Ramiro D.; Bravo, Camila; Ippi, Silvina; Quirici, Verónica; Mackenzie, Roy; Suazo, Cristián G.; Rivero-de-Aguilar, Juan; Goffinet, Bernard; Kempenaers, Bart; Poulin, Elie; Vásquez, Rodrigo A. (2022-08-26). „The Subantarctic Rayadito (Aphrastura subantarctica), a new bird species on the southernmost islands of the Americas“. Scientific Reports. Springer. 12 (1): 13957.

[4] Dingwall, P.R., ed. (1995). Progress in Conservation of the Subantarctic Islands, p. 107. The World Conservation Union.

[5] Faro Diego Ramírez: el faro del fin del mundo, armada.cl