Oogenezė

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Šį puslapį ar jo dalį reikia pagal . Jei galite, sutvarkykite.

Oogenezė – procesas, kurio metu žinduolių organizme, taip pat ir žmonių, susidaro gametos. Ji būdinga tik moteriškos lyties organizmams.

Oogenezė trunka labai ilgai, bei su ilga pertrauka. Procesas prasideda dar mergaitės embrione. Diploidinės pirminės lytinės ląstelės migruoja į būsimą kiaušidę, kur jos dauginasi mitozės būdu (tokios besidalijančios ląstelės yra oogonijos). Kiekvieną oogoniją apsupa vienas sluoksnis epitelinių ląstelių, bei susidaro užuomazginiai folikulai. Vėliau oogonijos pradeda dalintis pirmuoju mejozės dalijimusi, tačiau šis sustoja pasibaigus konjugacijai ir krosingoveriui. Homologinės chromosomos gana stipriai išsivynioja. Nuo jų ima intensyviai nurašinėti genus ir sintetinti baltymus. Pirminis oocitas pastoviai kaupia maisto medžiagas ir auga kol įgyja būdingą kiaušinėlio sandarą – sudaro skaidriąją zoną ir pomembranio pūsleles. Tuo tarpu somatinės ląstelės auga stadijoje G1, kai chromosomos dar vienchromatidės. Visi šitie procesai vyksta dar vaisiuje.

Pirmieji kiaušinėliai pradeda bręsti lytinės brandos metu, kai prasideda menstruacijos. Kiekvieno ciklo metu toliau tęsiasi 15-20 pirminių folikulų brendimas. Juose baigiasi pirmasis mejozės dalinimasis ir chromosomos vėl susivynioja, išnyksta branduolio apvalkalas. Susidaro dvi skirtingo dydžio haploidinės ląstelės. Ovuliacijos metu antrinis oocitas išeina iš pratrūkusio folikulo ir pakliūva į kiaušintakį. Kai haploidiniai ootidės ir spermatozoido branduoliai pasiruošia susilieti, ootidė vadinama subrendusiu kiaušinėliu.