Inkakliai

Inkakliai
Inkakliai
55°28′55″š. pl. 21°34′52″r. ilg. / 55.482°š. pl. 21.581°r. ilg. / 55.482; 21.581 (Inkakliai)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija	Švėkšnos seniūnija
Gyventojų (2021)	375
Vikiteka	Inkakliai
Vietovardžio kirčiavimas (3^bkirčiuotė) Vardininkas: Inkakliaĩ Kilmininkas: Inkaklių̃ Naudininkas: Inkakliáms Galininkas: Iñkaklius Įnagininkas: Inkakliaĩs Vietininkas: Inkakliuosè

Inkakliai – kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, prie kelio  193  Kvėdarna–Švėkšna–Saugos , 5 km į pietvakarius nuo Švėkšnos, 22 km į šiaurę nuo Šilutės; dešimt gatvių. Inkaklių-Jurgaičių seniūnaitijos centras. Veikia biblioteka, Švėkšnos girininkija, dvi parduotuvės. Kaime yra Švč. Mergelės Marijos Lurdo grota, Inkaklių koplyčia, poilsio aikštelė, Didžiosios ir Mažosios Lietuvos buvusią ribą žymintis stogastulpis (skulptorius Vytautas Bliūdžius), 1941 m. žydų žudymo vieta ir kapas, pokaryje nužudytų Lietuvos partizanų laidojimo vieta ir jų atminimui paminklas, veikiančios Inkaklių kaimo senosios kapinės.

Inkaklių koplyčia ir lurdas

Inkaklių kapinaitės

Etimologija

Pavadinimas – asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo Inkaklių giminės.

Geografija

Inkakliai ribojasi su Varniškių, Paulaičių, Raudiškės, Žagatpurvių, Jurgaičių ir Kalkiškės kaimais. Iš vakarų prieina . Per kaimą teka Veiviržo intakas Ašva. Prie kaimo yra Veiviržo kraštovaizdžio draustinis.

Istorija

Į šiaurę nuo kaimo yra I tūkstantmečio pradžios Jomantų piliakalnis, rytuose – I tūkstantmečio pradžios – II tūkstantmečio pradžios Paulaičių piliakalnis.

Inkaklių kaimas pirmą kartą paminėtas 1644 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje. Gyveno 5 šeimos, 1695 m. – 10 šeimų. Nuo 1820 m. Inkaklių kaimas priklausė Vilkėno dvarui. 1880–1882 m., dvarui vykdant žemių atribojimą, Inkaklių gyventojai pareiškė didelį nepasitenkinimą Vilkėno dvaro savininkui ir matininkams neleido vykdyti darbų.

Inkaklių kaimo vakariniu pakraščiu, Parubežės miške, 1422–1923 m., 1939–1944 m. ėjo valstybinė siena. Knygnešiai per Inkaklius iš Prūsijos į Lietuvą gabeno draudžiamąją lietuvišką spaudą.

Nuo XIX a. pradžios iki Pirmojo pasaulinio karo ant Ašvos upės kairiojo kranto stovėjo carinės Rusijos pasieniečių kareivinės (kardonas). Buvusią sieną tebežymi griovys, ant kurio stovi stogastulpis (skulpt. V. Bliūdžius, 2004 m.). Inkakliuose muitinė įrengta 1912 m. ir ji buvo iki 1923 m., vėliau – 1939–1944 m. 1930 m. pro Inkaklius nutiestas plentas Švėkšna–Žagatpurviai.

1914 m. prie kelio aukštame šlaite Švėkšnos klebono Juliaus Maciejausko paraginti Inkaklių ūkininkai įrengė Lurdo grotos imitaciją su Marijos statula ir šaltinėliu. 1923 m. ant kalnelio pastatyta aukšta mūrinė koplyčia, kurioje kasmet liepos 2 d. (arba pirmąjį sekmadienį po šios datos) iki Antrojo pasaulinio karo vyko ir nuo 1989 m. vyksta Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidai. Grota atnaujinta 1989 m.

Nuo 1933 m. Inkakliuose veikė pradžios mokykla, dab. Švėkšnos mokyklos skyrius.

1940–1941 m. Inkakliuose buvo įsikūrusi Raudonosios armijos pasienio 10-oji užkarda. 1941 m. rugsėjo 20 d. Inkaklių pušyne prie pat kaimo sušaudyta per 300 Švėkšnos žydų. Toji vieta 1958 m. aptverta ir pastatytas paminklas. Netoliese po Antrojo pasaulinio karo stribai užkasdavo nužudytų Lietuvos partizanų kūnus. TSRS okupacinė valdžia ištrėmė 18 kaimo gyventojų.

Pokaro metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

1959–1992 m. „Ašvos“ tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1950–1974 m. Inkakliai buvo Inkaklių apylinkės centras. Inkaklių kaimas žymiai išaugo per 1977–1990 m., užimdamas dalį Varniškių kaimo teritorijos. Veikė vaikų darželis, valgykla, parduotuvė, mechaninės dirbtuvės, grūdų džiovykla-sandėlis, kultūros namai (1987 m. pastatytas naujas pastatas su 300 vietų žiūrovų sale), 1952 m. įsteigta biblioteka, 1967 m. felčerinis-akušerinis punktas.

Inkakliškiai Lietuvoje buvo išgarsėję folkloriniu ansambliu (įkurtas 1979 m., vad. Leonas Bartkus), apie kurį 1985 m. rež. Henrikas Šablevičius sukūrė dokumentinį filmą „Dainoriai“. 2003 m. Inkakliuose įkurta „Ašvos“ bendruomenė (pirmininkas Valentinas Vanagas). 2006 m. gyvenvietės gatvelėms suteikti pavadinimai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
–1950 m.	Švėkšnos valsčius	Šilutės apskritis
1950–1959 m.	Inkaklių apylinkės centras	Priekulės rajonas
1959–1974 m.		Šilutės rajonas
1974–1995 m.	Švėkšnos apylinkė
1995–	Švėkšnos seniūnija	Šilutės rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1985 m.
88	100	76	145	300	379
1989 m.^sur.	1997 m.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-
504	576	507	434	375	-
Demografinės raidos histograma

Galerija

• Inkaklių simbolis - žirgas
• Akmuo su atmintinomis datomis
• Medis virš pralaidos Švėkšnos-Saugų plente
• Švėkšnos girininkija
• Daugiafunkcis centras

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. „Inkakliams - 380 metų“. Švėkšnos krašto žinių portalas. 2024-02-11. Nuoroda tikrinta 2024-02-11.
3. Inkakliai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 137 psl.
4. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
6. Inkakliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 643 psl.
7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
9. Inkakliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 55
10. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
11. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Aplinkinės gyvenvietės
	Čiūteliai 10 km	Skomantai 8 km	Švėkšna 5 km
			Vilkų Kampas 5 km
	Saugos 7 km	ŠILUTĖ 22 km	Tvaskučiai 3 km