Žemaičių vyskupas

Žemaičių vyskupas – Žemaičių vyskupijos, veikusios 1417–1926 m. Žemaitijoje valdytojas.

Vyskupijos herbas

Istorija

Žemaitijos vyskupijos kapitulos herbas, 1738 m.

Žemaičių vyskupijos istorijos pradžia – 1413 m., kai Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir Lenkijos karalius Jogaila su lenkų kunigais atvyko krikštyti žemaičių. Iškilus nesusipratimams su Kryžiuočių ordinu vyskupija įsteigta nebuvo. 1417 m. vasarą Konstanco susirinkimas nutarė pakartotinai kartu su Vytautu į Žemaitiją pasiųsti delegaciją. Ji turėjo baigti žemaičių krikštą ir įsteigti vyskupiją. 1417 m. spalio 23 d. Vytauto aktu patvirtintas vyskupijos įsteigimo faktas, o spalio 24 d. Konstanco susirinkimo atstovas Vilniaus katedros kleboną Motiejų Vilnietį (Trakiškį) konsekravo vyskupu ir paskyrė į Žemaitiją. Vyskupijos centru buvo pasirinkti Medininkai (dab. Varniai), vyskupijai suteiktas Medininkų vardas. Vėliau ji pavadinta Žemaičių vyskupija. Rusijos caro valdžia 1840 m. Žemaičių vyskupiją pavadino Telšių vyskupija, bet pavadinimas neprigijo. Po 1863 m. sukilimo caro patvirtintu nutarimu, nesuderinus su popiežiumi, Žemaičių vyskupijos centras iš Varnių 1864 m. iškeltas į Kauną, bet tik 1883 m. popiežius Leonas XIII įteisino Žemaičių vyskupijos centro perkėlimą, oficialiai tai atlikta 1895 m. 1926 m. įsteigta Kauno arkivyskupija.

Žemaitijos vyskupijos istorija traukia daugelio istorikų dėmesį. Vis dėlto klausimų, į kuriuos neatsakyta, lieka dar nemažai, nes trūksta dokumentų, kurie paaiškintų atskirus faktus, įvykius ilgoje Žemaičių vyskupijos gyvavimo istorijoje. Tas pats ir kalbant apie Žemaitijos vyskupus. Jų sąrašą yra pateikęs Motiejus Valančius, tačiau vėlesni istorikų tyrinėjimai parodė, kad jame išspausdinta vyskupų eilė nėra visai teisinga, ypač supainiota XV a. ir iš dalies XVI a. vyskupų eilė ir vyskupavimo datos. Žemaičių vyskupų sąrašo sudarymui, dirbdamas Vatikano archyvuose, daug dėmesio yra skyręs istorikas Zenonas Ivinskis. Jo surinkti faktai apie Žemaičių vyskupus iki XVIII a. išspausdinti 1987 m. Romoje išleistoje Z. Ivinskio knygoje „Krikščionybė Lietuvoje“. Čia, kaip yra nurodęs Z. Ivinskis, visos pavardės dokumentuotos autentiškai pagal Vatikano archyvų šaltinius.

Žemaičių vyskupų charakteristiką, rašydamas habilitacinį darbą „Žemaičių vyskupija nuo XV iki XVII a. pradžios: sandara ir aprūpinimas“ yra tyrinėjęs ir lenkų istorikas G. Blaščikas (Blaszczyk). Konkretų XV–XVI a. Žemaičių vyskupų sąrašą pateikia ir 1984 m. Romoje išleisto „Codex mednicensis seu Samogitiae dioecesis” I dalis (sudarė Paulius Jatulis). Remiantis juo bei Z. Ivinskio ir G. Blaščiko pateiktais faktais, sudarytas šis Žemaičių vyskupų sąrašas.

Vieną naujausių, šiuo metu labiausiai vertinamų Žemaičių vyskupų sąrašų, išspausdintą 1996 m. Vilniuje, Lietuvos katalikų mokslo akademijos „Metraštyje“, t. 10. parengė akademikas, profesorius, kunigas Paulius Rabikauskas SJ.

Žemaičių vyskupai

Nuo	Iki	Asmuo	Paveikslas	Svarbi veikla
1417 m. spalio 24 d.	1422 m. gegužės 4 d.	Motiejus I Vilnietis
1423 m. liepos 25 d.	1434 m.	–Dziržgavičius (Romedanas)
1434 m. rugsėjo 20 d.	1435 m.			Turėjo tituliarines Žemaičių vyskupo pareigas, tačiau Žemaičių vyskupijos faktiškai niekada nevaldė.
1434 m.	1435 m.
1436 m. gegužės 18 d.	1439 m. birželio 8 d.	Jokūbas Trakiškis ar Vilnietis
1439 m. birželio 11 d.	1453 m.			Kyla abejonių ir dėl šio asmens buvimo Žemaičių vyskupu, nors yra išlikusių dokumentų, patvirtinančių, kad jis buvo renkamas kapituloje. Kai kas mano, jog jis tapatinamas su Petru Lvoviškiu. Pagal turimus šaltinius, tiek vieną, tiek ir antrą žemaičiai išvarė iš savo diecezijos
1453 m. gruodžio 19 d.	1464 m. vasario 25 d.
1464 m. rugpjūčio 8 d.	1470 m. balandžio 24 d.
1471 m. vasario 13 d.	1482 m.	Baltramiejus Svirenkavičius
1483 m. vasario 21 d.	1492 m.			Trūksta dokumentų, patvirtinančių, kad jis tikrai buvo Žemaičių vyskupu
1492 m. spalio 8 d.	1515 m.
1515 m. liepos 6 d.	1529	Mikalojus Radvila		vyskupo teisės suteiktos 1521 m. liepos 18 d.
1531 m. vasario 15 d.	1533 m. sausio 19 d.
				(Talaitis) 1533 m. balandžio 8 d. karaliaus nominuotas Žemaičių vyskupu, tačiau prieš rugpjūčio mėn. mirė nesulaukęs paskyrimo, Žemaičių vyskupu nebuvo konsekruotas
1534 m. balandžio 13 d.	1555 m. liepos 18 d.	Vaclovas Virbickis
1556 m. balandžio 13 d.	1563 m. apie lapkričio 16 d.	Jonas Domanovskis
1564 m. birželio 21 d.	1564 m. rugsėjo mėn.	Stanislovas Narkuskis
1565 m. birželio 8 d.	1567 m. rugpjūčio 22 d.
1567 m. lapkričio 14 d.	1574 m. liepos mėn.	(Petkevičius)
1576 m. sausio 16 d.	1609 m. balandžio 6 d.	Merkelis Giedraitis
1610 m. kovo 29 d.	1618 m. lapkričio 26 d.	Mikalojus Pacas		mirė 1624 m. rugsėjo 6 d.
1618 m. lapkričio 26 d.	1626 m. vasario 13 d.	Stanislovas Kiška
1626 m. liepos 20 d.	1631 m. kovo 24 d.	(Vainius)
1631 m. birželio 11 d.	1633 m. sausio 28 d.
1633 m. gruodžio 19 d.	1649 m. gruodžio 9 d.	Jurgis Tiškevičius
1649 m. liepos 9 d.	1659 m. vasario 5 d.	Petras Parčevskis
1660 m. sausio 12 d.	1667 m. liepos 18 d.	Aleksandras Kazimieras Sapiega
1667 m. spalio 3 d.	1695	Kazimieras Pacas
1695 m. rugsėjo 19 d.	1708 m. liepos 4 d.	Jonas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas
1710 m. liepos 21 d.	1713 m. gruodžio 6 d.	Jonas Mikalojus Zgierskis
1715 m. sausio 21 d.	1715 m. spalio 15 d.	Povilas Pranciškus Sapiega, O. Cist.
1716 m. gruodžio 7 d.	1735 m. gruodžio 7 d.
1736 m. lapkričio 19 d.	1739 m. gruodžio 10 d.	Juozapas Mykolas Karpis
1740 m. rugsėjo 16 d.	1762 m. sausio 31 d.	Antanas Domininkas Tiškevičius
1762 m. balandžio 19 d.	1778 m. sausio 11 d.	Jonas Dominykas Lopacinskis
1778 m. kovo 30 d.	1802 m. gegužės 13 d.	Steponas Jonas Giedraitis
1802 m. gegužės 13 d.	1838 m. liepos 17 d.	Juozapas Arnulfas Giedraitis
1849 m. rugsėjo 26 d.	1875 m. gegužės 29 d.	Motiejus Valančius
1875 m. gegužės 30 d.	1882 m. gruodžio mėn.	adm. Aleksandras Kazimieras Beresnevičius
1883 m. kovo 5 d.	1908 m. gegužės 2 d.	Mečislovas Leonardas Paliulionis
1910 m. balandžio 7 d.	1913 m. rugsėjo 17 d.	Gasparas Felicijonas Cirtautas
1914 m. vasario 27 d.	1926 m. vasario 22 d.	Pranciškus Karevičius

Vyskupai sufraganai

1. 1628-1643 (Jan Wyszomirski)
2. 1643-1647 (Jan Kozakiewicz)
3. 1647-1649 (Jerzy Sęporzyński)
4. 1651-1677 (Stanisław Jacek Święcicki)
5. 1680-1701 (Benedykt Żuchowski)
6. 1701 (Joachim Skirmunt)
7. 1718-1730 (Michał Jan Zienkowicz)
8. 1731-1774 Aleksandras Kazimieras Gorainis (Aleksander Horain)
9. 1760-1762 (Jan Szemiot)
10. 1765-1803 Mykolas Chominskis (Michał Chomiński)
11. 1776-1786 (Józef Leon Łopaciński)
12. 1782-1816 (Antonin Malinowski)
13. 1786-1796 Tadas Juozapas Bukota (Tadeusz Józef Bukaty)
14. 1791-1802 Juozapas Arnulfas Giedraitis (Józef Arnulf Giedroyć) (koadiutorius)
15. 1824-1829 (Ignacy Giedroyć) (koadiutorius)
16. 1804-1838 Simonas Giedraitis (Szymon Michał Giedroyć) (koadiutorius nuo 1829)
17. 1848-1849 Kazimieras Dmochovskis (Kazimierz Dmochowski)
18. 1858-1883 Aleksandras Kazimieras Beresnevičius (Aleksander Kazimierz Bereśniewicz)
19. 1884-1897 Antanas Baranauskas (Antoni Baranowski)
20. 1897-1910 Gasparas Cirtautas (Gaspar Felicjan Cyrtowt)
21. 1919-1926 Juozapas Skvireckas (Józef Skwirecki)

Šaltiniai

1. Danutė Mukienė. Žemaičių vyskupai. Žemaičių kultūros draugija 2008-12-19 iš Wayback Machine projekto.