Suražas

Apie miestą Baltarusijoje žr. Suražas (Vitebskas).

Sùražas (lenk. Suraż) – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Narevo aukštupio slėnyje, šalia Narevo upės. Netoli miesto įsikūręs Narevo nacionalinis parkas. Tai vienas iš mažiausių Lenkijos miestų pagal gyventojų skaičių.

Suražas lenk. Suraż
Suražo miestas ir Narevo upė
Suražas 52°57′19″ š. pl. 22°57′19″ r. ilg. / 52.95528°š. pl. 22.95528°r. ilg. / 52.95528; 22.95528 (Suražas)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Palenkės vaivadija
Apskritis	Balstogės apskritis
Valsčius	Suražo valsčius
Gyventojų (2008)	993
Plotas	33,86 km²
Tankumas (2008)	29 žm./km²
Pašto kodas	PL 18-105
Tinklalapis	bip.um.suraz.wrotapodlasia.pl

Kristaus Kūno bažnyčia

Istorija

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis jotvingiai. Archeologinių tyrimų duomenimis jau XI a. šioje vietovėje buvo gyvenvietė. Apie 1300 m. įkurta Suražo Kristaus Kūno parapija. 1392 m. gyvenvietė buvo nusiaubta kryžiuočių ordino. XIII–XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII–XIV a. iki 1513 m. priklausė LDK Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.1445 m. rugsėjo 16 d. gyvenvietei buvo suteiktos miesto teisės. XVI a. gyvenvietėje pastatyta nedidelė mūrinė pilis. Pilis buvo sugriauta Švedų tvano metu XVII a. viduryje. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose.

Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 1807-1842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 1842-1914 m. Gardino gubernijai. 1865 m. mieste įkurtos Suražo žydų kapinės. 1874-1876 m. pastatyta Kristaus Kūno bažnyčia. 1910-1911 m. buvo pastatyta Suražo Senoji sinagoga. Iki I pasaulinio karo mieste stovėjo trys cerkvės. XIX a. tai buvo miestelis Balstogės apskrityje.

Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1919–1923 m. veikė Suražo valsčius, kurį sudarė tik pats miesto teisęs praradęs kaimas. 1923 m. vasario 26 d. gyvenvietė atgavo miesto teises. 1939–1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Lapių rajonui. 1941–1945 m. priklausė Trečiojo Reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945–1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai. Nuo 1954 m. iki 1975 m. priklausė Lapių apskričiai. 2001 m. lapkričio 29 d. pradėtas naudoti Suražo miesto herbas.

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1921 m. gyveno 1 180 žmonės: Lenkai - 94,2% (1 112); Žydai - 5,5% (66); Gudai - 0,16% (2).

1897 m. gyveno 1 599 žmonės: Lenkai - 72,1% (1 154); Žydai - 23% (368); Rusai - 4,6% (75); Gudai - 0,12% (2).

Žymūs žmonės

• Leonardas Pociejus (1632-1695) - Vitebsko vaivada, Suražo seniūnas;
• Simonas Gorskis (1817-1885) - architektas ir inžinierius.

Galerija

• Pilies kalnas
• Paminklas 1831 m. ir 1863 m. sukilėliams
• Pakelės koplyčia

Šaltiniai

1. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
2. http://www.musicalia.lt/meli/index1.php?id=65 2012-04-23 iš Wayback Machine projekto.
3. http://pl.wikipedia.org/wiki/Plik:Poland_in_the_11th_century.JPG
4. http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268 2023-03-24 iš Wayback Machine projekto.
5. http://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360 2014-12-30 iš Wayback Machine projekto.
6. Suraż (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 593 psl. (lenk.)
7. 1921 m. surašymo duomenys (lenk.)
8. 1897 m. surašymo duomenys (rus.)

• .