Naujamiestis (Kaunas)

Naujamiestis
Kauno soboras
Naujamiestis
54°53′49″š. pl. 23°54′40″r. ilg. / 54.897°š. pl. 23.911°r. ilg. / 54.897; 23.911 (Naujamiestis)
Apskritis	Kauno apskritis
Savivaldybė	Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija	Centro seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Naujãmiestis Kilmininkas: Naujãmiesčio Naudininkas: Naujãmiesčiui Galininkas: Naujãmiestį Įnagininkas: Naujãmiesčiu Vietininkas: Naujãmiestyje

Kauno naujamiestis – centrinė Kauno miesto dalis, esanti į rytus nuo Senamiesčio, beveik pačiame miesto centre. Pagrindinė gatvė – Laisvės alėja (1,5 km, prasidedanti ties Vytauto prospektu ir pasibaigianti Senamiesčio pradžioje), yra Vienybės, J. Mačiūno, Savivaldybės aikštės.

Naujamiestyje stovi Kauno miesto savivaldybės pastatas (pastatytas 1939 m., architektai A. Funkas, A. Lukošaitis, B. Elsbergas), Vytauto paminklas, Kauno soboras, Kauno Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčia, Kauno evangelikų reformatų bažnyčia, (atstatytas 1989 m., skulptorius Juozas Zikaras), Kauno karo muziejus, kariljonas (už bokšto yra S. Nėries memorialas, skulptorius B. Bučas), Kauno paveikslų galerija (architektai S. Juškys, K. Kisielius, E. Miliūnas), „Pieno centro“ rūmai (pastatyti 1931 m., architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis), centrinio pašto rūmai (pastatyti 1932 m., architektas F. Vizbaras), Kauno zoologijos muziejus (architektai A. Keturta, K. Zykus), kino teatras „Romuva“ {1940 m., architektas ). Šalia Muzikinio teatro įrengtas miesto sodas, kurį nuo senamiesčio riboja išlikęs fragmentas su Malūnininko bokštu.

Rytinėje naujamiesčio dalyje šalia Darbo rūmų Ramybės parkas, , pietinėje – Nemuno sala, joje Žalgirio arena. Daug muziejų, teatrų, viešbučių, bankų, prestižinių parduotuvių. Pietryčiuose Naujamiestis baigiasi ties Kauno geležinkelio stotimi.

Istorija

Dvi stačiatikių cerkvės Ramybės parke

Šis Kauno regionas ėmė vystytis XIX a. viduryje, miestui tapus Kauno gubernijos centru ir 1847 m. suformavus carinio laikų tipo stačiakampę struktūrą (dabartinė Laisvės alėja ir jai lygiagrečios Kęstučio ir K. Donelaičio gatvės). Visame būsimojo Naujamiesčio plote driekėsi miškai ir smėlynai, Kauno soboro vietoje telkšojo pelkė, buvo medžiojamos antys. Vakariniame būsimojo Naujamiesčio pakraštyje buvo Skavų priemiestis. Alėja atsirado 1871 m. miesto statymo plane.

XX a. tarpukariu vadintas Naujuoju miestu. Maždaug iki amžiaus vidurio pietrytinė dalis buvo vadinama Karmelitais pagal ten stovinčią Karmelitų bažnyčią.

1923 m. buvo 16898 gyventojai.

1982 m. Laisvės alėja rekonstruota ir paversta pėsčiųjų bulvaru (viena pirmųjų pėsčiųjų zonų visoje TSRS). 1983 m. atidaryta universalinė parduotuvė „Merkurijus“ (architektas A. Sprindys; nugriauta 2009 m.).

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1983 m.	Lenino rajonas
2000–	Centro seniūnija

Šaltiniai

1. „Žemėlapis koordinatėmis 54.90 ir 23.91“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-12.
2. Jolita Kančienė. Knyga „Kauno savasties ženklai“. Sudaryta Rimantė Tamoliūnienė. – Kaunas, 2009. // psl. 58

• Naujamiestis. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 276 psl.