Merkurijus (prekybos centras)

Kitos reikšmės – Merkurijus (reikšmės).

Universalinė parduotuvė „Merkurijus“
„Merkurijus“ ir senasis fontanas 2008 m.
Universalinė parduotuvė „Merkurijus“ 54°55′52.08″ š. pl. 23°54′51.71″ r. ilg. / 54.9311333°š. pl. 23.9143639°r. ilg. / 54.9311333; 23.9143639 (Merkurijus (prekybos centras))
Vieta	Kaunas, Lietuva
Statusas	Nugriautas
Statybų pradžia	1976 m.
Statybų pabaiga	1982 m. spalio 1 d.
Atidarymas	1983 m. sausio 3 d.
Aukštų sk.	5
Plotas	12900 m²

Universalinė parduotuvė „Merkurijus“ – vienas žymiausių sovietmečio laikotarpio išskirtinės architektūros prekybos centrų Kaune, buvęs vienu miesto simbolių. Objektas neišlikęs, 1983–2009 m. stovėjęs prestižinėje miesto vietoje, Laisvės al. 60.

Parduotuvė pastatyta 1982 m., jai suteikiant romėnų prekybos ir komercijos dievo Merkurijaus vardą. Objektas įkurdintas buvusio Švarcų namo su „Triumfo“ kinoteatru vietoje. Savo didžiuliu tūriu ir išskirtine padėtimi bei reprezentatyviu puošnumu buvo svarbi miesto centro dominantė ir susitikimų vieta, sovietmečio laikotarpio modernizmo architektūros pavyzdys.

Istorija

„Merkurijus“ Laisvės alėjoje

1866 m. šioje vietoje mūrinį dviaukštį namą pasistatė Kauno gildijos pirklys Zelmanas Šternas. Vėliau jį įsigijo miestietis Ekelis Frankas. 1908 m. statinio savininkais tapo Dovydas ir Debora Švarcai. Jie 1909 m. savo sklypo kampe pagal Jokūbo Ušakovo projektą pastatė dviaukštį namą, kurio pirmame aukšte įrengė kino teatrą „Triumf“. Po Pirmojo pasaulinio karo tai buvo geriausia kino salė Kaune. 1932 m. suremontuota pagal inž. projektą. Per Antrąjį pasaulinį karą ji buvo paversta vokiečių teatru, o po karo vėl veikė kino teatras.

1970 m. iš carinio laikotarpio likę sklypo pastatai nugriauti, o 1975 m. sukurtas universalinės parduotuvės projektas (archit. Antanas Algimantas Sprindys). 1976 m. sklype prasidėjo statybos. 1980 m. šalia atsiradusioje erdvėje įrengtas fontanas (archit. ). Statinys užbaigtas 1983 m. Po Nepriklausomybės atgavimo įsikūrė Akcinė bendrovė „Merkurijus“ (įmonės kodas – 233683370), kuri vėliau neteko savo prekybinės ir estetinės reikšmės. 2007 m. priimtas sprendimas pastatą nugriauti. 2009 m. „univermagas" buvo išmontuotas.

Prekybos centras

Sovietų laikais pastatyti tokio lygio objektui buvo sunku gauti kokybiškų statybinių medžiagų, praktiškai jos buvo deficitinės prekės. Tai pareikalavo iš statybos direkcijos, priklausiusios Kauno miesto prekybos organizacijų valdybai, didelio sumanumo, optimizmo ir kantrybės, apeinant tuomečius statybų suvaržymus ir apribojimus, derantis su Maskvos valdžia dėl leidimų ir pan. 1982 m. spalio 1 d. valstybinė komisija iš Kauno statybos tresto priėmė užbaigtą statyti universalinę parduotuvę „Merkurijus“ su Visuomeninio maitinimo kompleksu. Oficiali Merkurijaus atidarymo data ir valanda oficialios valdžios buvo slepiama, kadangi buvo siekiama išvengti tais laikais įprastos pirkėjų spūsties. Iškilmingas atidarymas įvyko 1983 m. sausio 3 d. Pirmuoju parduotuvės direktoriumi paskirtas Ramutis Alis Skorupskas. Naujai atidarytoje parduotuvėje pirkėjai galėjo rasti apie 10 tūkst. pavadinimų prekių, kasdien čia apsilankydavo vidutiniškai apie 20 tūkst. žmonių, metų apyvarta siekė beveik 52 mln. rublių. Pirkėjai galėjo užsukti ir į 28 vietų kavinę. Parduotuvė miestiečių tarpe turėjo didelį pasisekimą, buvo įvertinta ir tapo traukos centru Laisvės alėjoje. Ji buvo itin svarbi socialiniu aspektu bei žymiausia parduotuvė visame Kaune. Geriausiais savo laikais „Merkurijuje“ dirbo apie 800 darbuotojų, kurie per dieną aptarnaudavo 20-30 tūkst. pirkėjų. Jaunas kolektyvas vykdė aktyvią komercinę veiklą, ieškojo naujų darbo organizavimo formų ir jas įgyvendino, stengėsi tenkinti pirkėjų poreikius.

„Merkurijaus“ autoriai:

• Algimantas Sprindys (projektas ir objekto pavadinimas), architektas
• Algis Kazlauskas (projekto konstrukcinė dalis), konstruktorius
• Česlovas Stankevičius (projektas), Miestų statybos projektavimo instituto vyr. inžinierius
• Jonas Maciulevičius (interjeras ir reklama), POV reklamos biuro vadovas

Architektūra

Buvo planuojama pastatyti aštuonių aukštų pastatą, kuris turėjo pasižymėti funkcionaliąja architektūra, derinant horizontalios ir vertikalios stačiakampių „dėžučių“ tūrius. Galutinai sukurtas keturių aukštų parduotuvės pastatas pasižymėjo stambiu masteliu. Statinio vertikaliojoje dalyje dominavo iškilęs dekoratyvus penkių aukštų laiptinės bokštas, viršuje papuoštas firminiu parduotuvės ženklu. Fasadai buvo padengti išskirtiniu granitiniu tinku. Statinio architektūros prabangą ir monumentalumą pabrėžė dekoratyvūs vertikalūs elementai, į viršų žymiai platėjanti statinio struktūra. Sienų linijos ryškėjo apšviestos fasadinių žibintų, kurie buvo gana retas reiškinys sovietmečio architektūroje. Pagrindinis tūris nuo istorinės Laisvės alėjos užstatymo linijos buvo kiek atitrauktas, pakeičiant istoriškai nusistovėjusią sankryžos struktūrą, dėl ko urbanistų šis sprendimas buvo kritikuotas.

Duomenys:

• Architektūros tipas: profesionalus
• Stilius: vėlyvasis modernizmas
• Projekto įgyvendinimo metai: 1965–1983 m.
• Paskirtis: prekyba
• Medžiagos: plytų mūras, gelžbetonis
• Bendras plotas: 12900 m²
• Prekybos salių plotas: 5200 m²
• Objekto kaina: apie 6 mln. rublių

Naujas projektas

„Štilis“ statybvietėje Laisvės al. 60 (2012 m. vasara)

Statybvietė 2017 m. pavasarį

Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus taryba pritarė idėjai kadaise labai populiarios universalinės parduotuvės vietoje pastatyti naują daugiafunkcinį pastatą. „Merkurijaus“ savininkė 2008 m. tapo tarptautinė nekilnojamojo turto bendrovė „Homburg valda“. Ji nutarė atgaivinti merdintį prekybos centrą – buvo paskelbtas architektūros konkursas. Nutarta, kad projektą, panaudodama kai kurias architekto Eugenijaus Miliūno idėjas, toliau vystys Algimanto Kančo studija. Naujuoju statiniu planuota moderniai atkartoti priešais stovinčio buvusio „Pieno centro“ administracinio pastato (arch. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis) linijas, apjungiant „smetoniškąją“ ir šiuolaikinę architektūrą. „Merkurijus“ vietoje numatytą įgyvendinti projektą architektų bendruomenė ir miestiečiai vertino skirtingai. Kai kurie jų manė, kad tokiu būdu lengva ranka užbraukiama palyginti trumpa senojo pastato istorija. 2008 m. Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba, apsvarsčiusi naujojo daugiafunkcio komplekso „Merkurijus“ techninį projektą, jam pritarė. Leidimas „Merkurijui“ griauti buvo išduotas dar 2008 m. rugpjūčio 12 d. Paveldo specialistai vertybe senojo objekto nepripažino.

Pagal naująjį A. Kančo studijų projektą, komplekse įsikurs viešbutis, restoranai, biurai, gyvenamieji būstai ir kelių aukštų požeminiai automobilių garažai. „Merkurijus“ atgims kaip daugiafunkcis 28 000 m² pastatas, kurio žemesnieji aukštai bus skirti komercinei veiklai, o kiti – gyvenamiesiems apartamentams.

2011 m. pradėtose statybose buvusio „Merkurijaus“ sklypo duobę užpildė naujojo statinio pamatai bei požeminės automobilių stovėjimo aikštelės gelžbetoninės konstrukcijos. Kiti einamieji statybos darbai buvo pristabdyti daugiau nei dešimtmečiui. 2018 m. buvusį „Merkurijų“ kartu su statiniais ir parengtu rekonstrukcijos projektu už daugiau nei 5,5 mln. eurų įsigijo įmonių grupė „Litvalda". Projektą vystančios ir valdančios bendrovės „Baltic RED“ interneto svetainėje rašoma, kad darbus planuojama atnaujinti 2023 m., o naujasis daugiafunkcis kompleksas duris atvers 2026 m. Skaičiuojama, kad investicijos į šį projektą sudarys daugiau kaip 50 mln. eurų.

Literatūra

• Sandra Kliukaitė. „Daugiafunkcinis kompleksas Kaune“. Archiforma – 2008, nr. 43, p. 91–93.
• Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. „Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje: svarbiausi pastatai ir jų kūrėjai (1843–1915)“. Kaunas, 2001 – p. 134–135.
• Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. „Prarastas miestas: Kur buvo „Triumfo“ kino teatras?“ Kauno diena – 1999, gegužės 29, p. 23.
• J. Minkevičius. „Universalinė parduotuvė „Merkurijus“, Laisvės alėja 60“. Kauno architektūra – Vilnius, 1991 – p. 144–146.

Šaltiniai

1. http://www.nasdaqomxbaltic.com/market/upload/tenderoffers/468.pdf Akcinė bendrovė „Merkurijus“
2. http://blogas.kvb.lt/wp-content/uploads/Buves_-Svarcu-namas.pdf 2012-06-17 iš Wayback Machine projekto. „Merkurijaus“ istorija nuo Švarcų namo
3. http://www.sa.lt/lt/?cid=1139&p= Kauno „Merkurijaus“ metamorfozės
4. „Parodė, kuo virs buvusi parduotuvė „Merkurijus“ Laisvės alėjoje“. lrytas.lt. Nuoroda tikrinta 2024-02-22.
5. „Legendinis Kauno „Merkurijus““. lrt.lt. 2023-04-02. Nuoroda tikrinta 2024-02-22.

Nuorodos

• „Merkurijaus“ statybos istorija
• Paveldo objektai
• Requiem Merkurijui: Kauno simbolio istorija
• Architektų plenere Kaune – „Merkurijaus“ rekonstrukcijos projektai
• Sovietmečio prekybos centrų architektūra Kaune
• Pastato istorija atvirukuose 2008-05-04 iš Wayback Machine projekto.