Lichenologija

Lichenologija (gr. leichen – kerpė + logos – mokslas) – mikologijos šaka, tirianti kerpių sandarą, cheminę sudėtį, fiziologiją, ekologiją, sistematiką, paplitimą.

Istorija

Lichenologijos pradininkas (1757–1819 m., Švedija) paskelbė kerpių sistemą. XIX a. viduryje susiklostė dvi kerpių taksonomijos mokyklos. Vienos mokyklos atstovai (G. de Notaris, A. Masalongas, abu Italija) rėmėsi mikroskopinių struktūrų, ypač aukšliasporių, kitos (V. Nylanderis ir E. A. Vainio, abu Suomija; V. A. Leitonas, Didžioji Britanija) – gniužulo charakteristikomis. Šią mokyklą rėmė ir A. Calbruckneris (Austrija), paskelbęs naują kerpių sistemą ir jų katalogą.

1867 m. (Vokietija) įrodė, kad kerpę sudaro du organizmai – grybas ir dumblis, todėl kerpės priskiriamos grybams. 1951 m. R. Santesonas (Švedija) pasiūlė atsisakyti kerpių kaip atskirų organizmų sistematikos ir įtraukti jas į grybų sistemą. XX a. pradžioje O. Hesė ir V. Copfas (Vokietija) pradėjo kerpių cheminės sudėties tyrimus. Jų darbus tęsė J. Asahina (Japonija) ir V. L. Kulbersonas (JAV), kurie sukūrė plonasluoksnės chromatografijos standartinius metodus. Nuo XXI a. pradžioje daugiausia tiriami kerpių taksonomijos, filogenijos, sandaros, fiziologijos, paplitimo, fotobiontų sistematikos įvairių aspektai, kerpes parazituojantys grybai.

Lichenologija Lietuvoje

Lietuvoje pirmieji duomenys apie kerpes aptinkami ir S. B. Jundzilo darbuose. Iki XX a. vidurio kerpės daugiausia buvo minimos tik bendrose botaninėse apžvalgose (A. Kisinas, E. Purvinas, , K. Paul), pavieniuose darbuose (A. Olert, G. Letau, A. Michalskis).

1963 m. Antanas Minkevičius sudarė pirmąjį „Lietuvos kerpių sąvadą“. Nuo septinto iki devinto dešimtmečio floristinius ir cenologinius kerpių tyrimus vykdė T. Rudzinskaitė, kuri sudarė antrąjį „Lietuvos kerpių sąvadą“ (1982 m.), 1983 m. su kitais išleido „Vadovą Lietuvos kerpėms pažinti“. Nuo devinto dešimtmečio vidurio kerpes tiria Jurga Motiejūnaitė. Ji sudarė trečiąjį „Lietuvos kerpių sąvadą“ (1999 m.), išleido „Lietuvos krūmiškųjų ir lapiškųjų kerpių florą“ (2002 m.). Epifitinių kerpių cenologiją tiria , kerpių panaudojimą aplinkos kokybei vertinti – .

Šaltiniai

1. Jurga Motiejūnaitė. Lichenologija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 112 psl.

• Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui, Rimantas Lazdynas