Hebatė

Hebatė arba Hepatė – Deivė Motina hetitų bei huritų mitologijoje. Sutuoktinis – audros dievas Tešubas, sūnus – Saruma. Vardo kilmė nežinoma. Hetitų įrašuose deivė įvardijama NIN.SAL.LUGAL.šamê („Viešpatė, dangaus karalienė“). Sutinkamas epitetas „visų gyvųjų motina“. Mituose svarbesnio vaidmens neatlieka, minima tik mite apie Kumarbį kaip susirūpinusi Tešubo žmona.

Teigiama, kad deivės kulto ištakos gali siekti neolito laikus – ji siejama su deivėmis, garbintomis Čatal Hiujuke bei (Hacilar). Ankstyviausi įrašai, kuriuose minima Hebatė, aptikti Ebloje (iš laikotarpio iki Sargono valdymo). Kaip moterų asmenvardžių dėmuo, Hebatės vardas aptinkamas Hatušo (greta dabartinės Bohazkalės gyvenvietės), Alalacho bei Ugarito archyvuose. Pirmosios žinios apie Hebatės kultą tarp huritų siekia Mitanijos valstybės laikus. Šiuo laikotarpiu Hebatė buvo Alepo deivė globėja. Tuo tarpu Alalache drauge su Tešubu ir Ištare sudarė aukščiausių dievybių trejetą. Deivės vardas dažnai aptinkamas senovės Sirijos bei Palestinos regiono asmenvardžiuose. Iš Amarnos laiškų žinoma, kad vėlyvojo bronzos amžiaus laikotarpiu Jeruzalę valdė karalius Abdi-Heba. Tai rodo, kad Palestinoje buvo paplitusi deivės vardo forma Heba. Manoma, kad Senajame Testamente (2 Sam 23:32 ir 1 Kr 11:33) sutinkamas asmenvardis Eliahba taip pat gali būti huritų kilmės.

Dėl huritų kultūros įtakos Hebatės kultas išplito pietų Anatolijoje. Šiame regione deivė garbinta drauge su Tešubu bei Saruma. Jos šventviečių būta įvairiose vietovėse, kaip antai Kumanyje (Kapadokijoje), Udoje, .

XIII a. pr. m. e. huritų panteonas tapo hetitų valstybinės religijos dalimi. Hebatė sutapatinta su hetitų saulės deive Arina, kuri laikyta karališkosios poros globėja. Šiuo aspektu vaizduojama Jazilikajos bareljefuose. Deivė stovi ant žvėries, panašaus į leopardą, ją lydi Saruma, Alanzu, Takiti, Gulšeš, Hutena ir Hutelura.

Hebatės kultas Lydijoje ir Karijoje (čia ji vadinta Hipta) dar buvo išsilaikęs helenizmo laikais. Tuo tarpu , Kapadokijoje, buvo garbinama deivė Ma, turėjusi karo dievybės bruožų. Graikai ją tapatino su Enio, o romėnai su Belona. Iš to sprendžiama, kad ir Hebatė galėjusi turėti karo dievybės bruožų.

Šaltiniai

1. Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 80–81. .
2. Beckman, G.: Pantheon A. II. Bei den Hethitern. In: Edzard, D. O. et al. (Hrsg.): Reallexikon der Assyriologie und Vorderasiatischen Archäologie. Munich, 2010.
3. Van der Toorn, Karel; Becking, Bob; Van der Horst, Pieter W. (eds.). Dictionary of Deities and Demons in the Bible. Brill. p. 392. .
4. Hebat. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2019-09-01.