Dapšių piliakalnis

Dapšių piliakalnis
[[Image:|250px]]
Dapšių piliakalnis
Koordinatės	56°20′54.5″ š. pl. 22°09′05.7″ r. ilg. / 56.348472°š. pl. 22.151583°r. ilg. / 56.348472; 22.151583
Vieta	Mažeikių rajonas
Seniūnija	Židikų seniūnija
Aukštis	14-15 m
Plotas	42 x 11
Priešpilis	35 x 25, gyvenvietė
Naudotas	I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga - XIII a.
Žvalgytas	1948, 1966
Tirtas	1974 m.
Registro Nr.	A768KP/23947, 23948, 5325/ AR607

Dapšių piliakalnis ir gyvenvietė (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A768KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR607) – piliakalnis, vadinamas Alkos kalnu ir archeologinė gyvenvietė Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Dapšių kaimo, Dubulio ir santakoje su Varduva. Upių santaką dabar užliejęs Varduvos tvenkinys. Pasiekiamas keliu Ukrinai – Kugiai už pavažiavus šiaurės rytų kryptimi lauko keliuku į kairę iki galo, yra priekyje.

Piliakalnis

Piliakalnį iš trijų pusių juosia upelių slėniai, smarkiai nuplovę jo šlaitus. 100 m ilgio ir 15 m aukščio kyšulio šiaurės rytų dalyje yra 42 x 11 m dydžio aikštelė, kurios pietvakarių pakraštys sutvirtintas apie 1,8 m aukščio ir ties pagrindu 14 m pločio pylimu bei apie 1 m gylio ir 2 m pločio (viršuje) grioviu. Už šio griovio supiltas antras 0,2 m aukščio nuo griovio, 5 m pločio pylimas, kurio 0,4 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į antrą 7 m pločio, 0,3 m gylio griovį. Už šio griovio prasideda erozijos labai apgadintas priešpilio šlaitas. Piliakalnio šiaurės rytų šlaite, 2 m žemiau aikštelės yra 4 m pločio terasa.

Priešpilio aikštelė trikampė, orientuota šiaurės rytų – pietvaarių kryptimi, 35 x 25 m dydžio. Jos pietvakarių krašte supiltas 1 m aukščio, 9,5 m pločio pylimas, kurio išorinis 2 m aukščio šlaitas leidžiasi į 2 m pločio griovį, iš jo likusi terasa. Už jo supiltas antras 2 m pločio pylimas (nuskleistas), kurio išorinis šlaitas – 1 m aukščio. Piliakalnio ir priešpilio šlaitai statūs, 14-15 m aukščio.

Didžiąją piliakalnio aikštelės dalį nuplovė Gūžė, priešpilio pusę – Varduva. Piliakalnis ir priešpilis apardytas XIX a.-XX a. pradžioje čia įrengtų kapinaičių. Piliakalnio šiaurinio šlaito terasoje, maždaug 8 m. žemiau buvo kapinaitės, o jose nedidelė medinė koplytėlė. XX a. pradžioje kapinaitės buvo ir piliakalnio aikštelėje, kur tebestovi akmeninis antkapis su 1908 m. data.

Tyrimai

1948 m. ir 1966 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Užtvenkus Varduvą, užliejamoje zonoje atsidūrusio piliakalnio archeologinius tyrimus 1974 m. atliko Lietuvos istorijos instituto archeologai, vadovas Vytautas Daugudis.

Ištyrus 431 m² plotą ir atlikus piliakalnio ištisinį ir priešpilio išilginį pjūvį, rasta I tūkstantmečio pr. m. e. II pusės stulpinės konstrukcijos pastato dalis su 4 m pločio gyvenamąja patalpa ir atviru židiniu, lipdytų brūkšniuotu paviršiumi puodų šukių ir gyvulių kaulų, vėlyvesnių laikotarpių – lipdytos brūkšniuotu, lygiu ir grublėtu paviršiumi keramikos, molinių svarelių, žalvarinių papuošalų, geležinis kirvis. Pylimuose aptikta medinių įtvirtinimų liekanų, akmeninių grindinių.

Pylimo viršūnėje pastebėta smulkių degėsių – buvusių medinių įtvirtinimų pėdsakai. Pylimas supiltas iš tamsiai pilkos spalvos žemės, maišytos su moliu. Apie 0,4 m žemiau pylimo viršūnės jo išorinėje pusėje paliktas 0,7 m pločio, ir 5x10x7 – 15x10x20 cm dydžio akmenų grindinėlis. Galimas dalykas, kad šie akmenys naudoti ant pylimo stovėjusios medinės gynybinės sienos išorinės pusės sutvirtinimui. Panašus, iki 0,8 m pločio akmenų grindinys juosė ir pylimo vidinę papėdę, apie 0,7 m žemiau jo viršūnės. Greičiausiai šis grindinys yra vidinės pylimo pusės sutvirtinimo liekana. Pastebėta, kad I tūkstantmečio viduryje ir antrojoje pusėje pylimas tvirtintas bei taisytas apie 10 kartų. Piliakalnis naudotas iki XIII a.

Tyrimais nustatyta, kad pirmiau priešpilis buvo mažesnis, tik 25 m ilgio. Jis iš išorės buvo apsaugotas pylimo, kuris rekonstruojant priešpilį buvo nukastas, o priešpilio aikštelė praplėsta į išorę dar 10 m, kur supiltas naujas 1 m aukščio, 3 m pločio pylimas, už kurio iškastas 0,5 m gylio, 1 m pločio griovys. Priešpilio pylimas buvo rekonstruotas 3 ar 4 kartus. Vėliausio pylimo viršuje stovėjo 2,5-3 m pločio dviguba medinė gynybinė siena, sudaryta iš įkastų stulpų, prilaikomų gulsčių 15-20 cm skersmens rąstų. Priešpilyje rastas geležinis plačiaašmenis kirvis, žalvarinė segė, akmeninis galąstuvas, žiestos keramikos.

Gyvenvietė

Piliakalnio pietinėje ir pietvakarių papėdėje 1,5 ha plote yra I tūkstantmečio vidurio – XIII a. papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1974 m. Joje ištirta 147 m² plotas, rasta medinės gynybinės užtvaros liekanų, lipdytos ir žiestos keramikos, geležinių peilių, akmeninių galąstuvų, molio tinko, gyvulių kaulų. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Aplinkiniai piliakalniai
	Ritinės piliakalnis 8 km	Griežės piliakalnis 7,5 km	Leckavos piliakalnis 8 km
	Apuolės piliakalnis 34 km Jedžiotų piliakalnis 27 km
	Vadagių piliakalnis 8 km Mikytų piliakalnis 34 km	Rimolių piliakalnis 17 km Renavo piliakalnis 12,5 km	Jautakių piliakalnis 7,5 km Daubarių piliakalniai 11 km Gyvolių piliakalnis 29 km

Šaltiniai

1. Gintautas Zabiela. Dapšių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 50 psl.

• Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2.
• Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V.,1973,p. 144
• Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.
• V. Daugudis. Dapšių (Mažeikių raj.) piliakalnis. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1974 ir 1975 metais. V., 1978. P. 10-20.

Nuorodos

• Dapšių pilies rekonstrukcija. Dailininkės E. Beinorytės piešinys 2012-08-05 iš Wayback Machine projekto.
• [1]