Ukrainietiški margučiai

Pysanka, ukrainiečių tradicija ir kiaušinių marginimo menas
Nematerialusis pasaulio paveldas
Ukrainietiški margučiai
Vieta	Ukraina,  Estija
Regionas**	ENA
Įrašas	2024
Nuorodos
	Nuoroda
Vikiteka:	Ukrainietiški margučiaiVikiteka
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Ukrainietiški margučiai (ukr. писанки = pysanky), dar žinomi kaip pysanka – Ukrainoje ir tarp diasporos paplitusi margučių marginimo tradicija. Ukrainietiškas žodis pysanka kildinamas iš slaviško žodžio pysat, reiškiančio „rašyti“, „piešti“.

Ukrainoje margučių marginimo menas žinomas kaip pisankarstvo yra visoje šalyje paplitusi meno forma, vienas iš Ukrainos kultūrinių simbolių. Ukrainietiški margučiai dėl savo meninės vertės ir svarbos ukrainiečių kultūroje 2024 m. buvo pripažinti kaip nematerialusis pasaulio paveldas. Kadangi šią paraišką UNESCO Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste padėjo ruošti ir pateikė Estija, šis pasaulio paveldas pripažintas ir jai.

Istorija

1899 m. knygoje užfiksuoti margučių raštai

Ukrainos teritorijoje margučių tradicija siekia V–III tūkst. pr. m. e. čia klestėjusią Tripolės kultūrą, tarp kurios reliktų randami keramikiniai marginti kiaušiniai. Greičiausiai jie turėjo ritualinę paskirtį. Panašiai Kijevo Rusios laikotarpiu suaugusiųjų ir vaikų kapuose randami keramikiniai, kauliniai ir akmeniniai dekoruoti kiaušiniai. Dažnas dekoravimo motyvas – geltonas arba žalias „eglutės“ ornamentas tamsiame fone. Šie margučiai buvo gaminami Kyjive ir Černigove, svarbiuose Ukrainos keramikos centruose. Iš ten jie buvo eksportuojami į visą Rytų Europą, iki pat Lenkijos, Lietuvos ir net iki Skandinavijos šalių.

Seniausias originalus margutis Ukrainos teritorijoje datuojamas XV–XVI a. ir 2013 m. rastas Lvive. Antras seniausias datuojamas XVII a. pabaiga. Kiaušinių marginimas buvo paplitęs visoje Ukrainos teritorijoje ir kiaušiniai buvo marginami šeimose siejant su šv. Velykų tradicija. XIX a. viduryje jie pradėti vertinti ir kaip meno kūriniai: vietos moterys specializavosi kiaušinių marginime, pardavinėdavo juos turguose. Margučiais domėjosi ir etnografai, kurie rinko medžiagą apie raštus, technologijas ir simboliką.

Sovietmečiu margučiai buvo traktuojami kaip religinis objektas, jų gamyba buvo persekiojama, o kolekcijos – naikinamos. Dėl to tradicija atsidūrė ties išnykimo riba. Šią tradiciją tęsė tik kelios bendruomenės Huculščinoje, Čerkasuose, Bukovinoje ir kt.. Tiesa, gausi ukrainiečių diaspora pasklidusi po visą pasaulį paskleidė tradiciją, o margučių raštai įgijo naujus kontekstus ir formas.

Ukrainai atgavus nepriklausomybę 1991 m., margučių marginimo menas atgimė ir tapo svarbia ukrainiečių tautinės tapatybės išraiška, jų nacionaliniu simboliu. Padaugėjo tyrimų, iniciatyvų išsaugoti šią svarbią tradiciją. Kolomyjoje įkurtas vienintelis pasaulyje Margučių muziejus (ukr. Музе́й «Пи́санка»), Lvive ir Užgorode vyksta didžiuliai margučių festivaliai.

Simbolinė reikšmė ir susiję papročiai

Užkarpatėje yra išlikę senovinės legendos susiję su margučiais. Ten yra tikima, kad margučių dažymo paprotys išlaiko pasaulyje gėrį. Kol jis yra tęsiamas, pasaulis gali egzistuoti. Didžiulė gyvatė, pritvirtinta grandinėmis prie kalnų, kasmet siunčia pasiuntinius skaičiuoti, kiek margučių buvo primarginta. Jeigu jų yra nedaug, grandinės atsilaisvina, ir priešingai, jeigu žmonės gausiai margina, grandinės susiveržia. Vėlyvesnės krikščioniškos legendos pasakoja apie margučių atsiradimą. Viena jų pasakoja apie Mariją, kuri prie nukryžiuoto Kristaus dalino kiaušinius kareiviams, melsdama pasigailėjimo. Jos ašaros nukritusios ant kiaušinių juos nudažė. Kitoje jų Simeonas padeda nešti Jėzui kryžių ir pakelėje palieka kiaušinių pintinę. Grįžęs randa pintinę pilną margučių.

Velykų papročiuose margučiai buvo ne tik Velykų simbolis, bet ir turėjo daug magiškų galių. Jie saugojo nuo piktųjų dvasių, gaisrų, žaibo, veikė kaip talismanai. Jie buvo padedami namo kampuose, tvarte, po aviliu, užkasami į žemę, lukštai sušeriami gyvuliams, taip didinant derlių ir skalsą, apsaugant gyvulius ir ūkį. Buvo tikima, kad lukštai gali būti panaudoti raganų, todėl juos stengtasi kiek įmanoma susmulkinti. Užlipti ant margučio buvo laikoma blogu ženklu.

Velykų laikotarpiu margučiai yra svarbus objektas stiprinti bendruomeninius ryšius. Jie gausiai dovanojami šventikams, šeimos nariams (dažniausiai vaikams), dedami ant kapų mirusiesiems, įteikiami mylimiesiems. Kiekvienas bendruomenės narys pasmet gauna ir dovanoja daug margučių. Juos marginant galvojama apie tą, kam jis skiriamas, margutyje užkoduojami svarbūs simboliai. Jie eksponuojami gražiausioje namų erdvėje.

Marginimo būdai

Moteris su margučiais

Tradiciškai marginimas buvo moterų margutininkių (ukr. Писанкарка) darbas, motinų perduodamas dukroms kruopščiai saugant paslaptis šeimoje. Gavėnios pabaigoje buvo atrenkami gražiausi kiaušiniai. Jie turėdavo būti apvaisinti, nes neapvaisintas kiaušinis reiškė nevaisingumą šeimoje. Kiaušinių marginimas vyksta visą Didžiąją savaitę prieš Velykas, kuomet pluša visos šeimos moterys, vaikai. Jos ruošia dažus, vašką, margina.

Ukrainoje žinomos įvairios marginimo formos. Keturios iš jų laikomos pagrindinėmis:

• Krašanka (ukr. Крашанка) – patys paprasčiausi, vienspalviai margučiai. Tradiciškai jiems naudojami natūralūs dažai, gaunami iš medžių žievės, šaknų, žiedų, vabzdžių. Pastaruoju metu naudojami ir sintetiniai;
• Krapanka (ukr. Крапанка) – naudojamas vaškas, kuris lašinamas ant kiaušinio;
• Pysanka (ukr. Писанка) – naudojamas specialus įrankis, kuriuo vašku brėžiamos linijos. Vėliau kiaušinį nudažius, vašku padengtos vietos nenusidažo. Kelis kartus dažant kiaušinį išgaunami labai sudėtingi polichrominiai raštai;
• Driapanka (ukr. Дряпанка) – peiliuku skutinėti kiaušiniai.

Be to, naudojomos ir kitos technologijos: marginimas lapais (ukr. Listovka), ėsdinimas rūgštimi (ukr. Travlenka), tapymas dažais (ukr. Maliovanka), apklijavimas (ukr. Nakleianka), apklijavimas karoliukais (ukr. biserka), perforavimas (ukr. Riblenka), puošimas lipdukais (ukr. Linivka).

Raštai ir simbolika

Dėl magiškų galių suteikimo margučių mene naudojama labai daug simbolikos, dažnai jie yra kuriami kaip žinutė tam, kam bus dovanojami. Seniausiuose margučiuose (tiksliau jų keramikiniuose, akmeniniuose variantuose) aptinkama daug apsaugą reiškiančių ornamentų. Vėliau, po krikščionybės priėmimo, simbolika palengva transformavosi.

Ukrainietiškiems margučiams būdingas geometriškumas. Kiaušinis linijomis dalinamas į aiškiai apibrėžtas zonas, kurios marginamos atskirai. Vienas dalinimo būdas yra į „keturiasdešimt kampų“ (Sorokoklyn), kas pats savaime simbolizuoja 40 gavėnios dienų, 40 kankinių ir pan. Tarp geometrinių figūrų paplitę tinklelis (savo šaknimis siekiantis paleolitą), trikampiai (debesys, lietus, trejybė), taškai (sėklos, žvaigždės, ašaros), kryputės (gyvatė), spiralės (apsauga), širdelės (meilė), meandros, kryžiai ir svastikos (saulė), ašuonkampė žvaigždė.

Ornamentuose išlikę ypač daug pagoniškų simbolių, tarp kurių vienas svarbiausių - stilizuotas Deivės motinos (Berehynia) atvaizdavimas. Iš krikščioniškų simbolių dažniausiai pasitaiko cerkvės motyvas, trikampis su tašku centre (Dievo akis), balandis (Šventoji dvasia).

Margučiuose dažnai vaizduojami stilizuoti augalai, kurie reiškia gamtos atgimimą. Galima atpažinti pasaulio medžio simboliką, kuomet vaizduojamas iš vazono augantis daugiašakis augalas. Dalis augalų yra atpažįstami (saulėgrąža, našlaitė, gvazdikas, lelija ir pan.), kiti - labai stilizuoti, virtę geometriniais raštais.

Margučiuose galima aptikti ir žemės ūkio įrankių (grėblys, kopėčios, šakės ir pan.), zoomorfinių simbolių (žirgas, elnias, avinas, paukštis, žuvis), taip pat nacionalinių simbolių, tokių kaip .

Margučiuose vyrauja geltona, raudona, žalia, juoda ir ruda spalvos. Paprastai vyresniems žmonėms buvo dovanojami tamsesni, o vaikams - ryškių spalvų, šviesesni margučiai. Spalvos dažnai sietos su simbolika. Pavyzdžiui, raudona reiškė gyvybę, saulę, meilę, džiaugsmą; juoda - anapusinį pasaulį; geltona - dangaus šviesulius, derlių; mėlyna - dangų, sveikatą; balta - skaistybę, šviesą, gimimą; žalia - gamtą, gyvybę, atgimimą; ruda - žemę.

• Margutis iš Pokutjės
• Margutis su deivės motinos (Berehynia) simboliu
• Margutis su cerkvės motyvu
• Margutis su augaliniais motyvais
• Margutis su grėblio motyvais
• Margutis su paukščiais ir pasaulio medžiu
• Margutis su aštuonkampe žvaigžde (Saule)

Šaltiniai

1. Pysanka, Ukrainian tradition and art of decorating eggs
2. Кириченко, М.А. Український Народний Декоративний Розпис Київ: «Знання-Прес», 2008
3. Tkachuk, Mary et al. Pysanka: Icon of the Universe Saskatoon: Ukrainian Museum, 1977.
4. „Археологи у Львові виявили унікальну писанку, якій понад 500 років. Фото“. galinfo.com.ua.
5. Manko, Vira (2008). The Ukrainian Folk Pysanka (2nd ed.). L’viv, Ukraine: Svichado. .
6. Воропай, Олекса. Звичаї Нашого Народу (Folk Customs of Our People) Київ: «Оберіг», 1993.
7. Воропай, Олекса. Звичаї Нашого Народу (Folk Customs of Our People) Київ: «Оберіг», 1993

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.