Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Grėblys – žemės ūkio ir sodininkystės įrankis, sudarytas iš galvos su dantimis, įtvirtintos statmenai ant ilgo koto.

Naudojimas

Grėbliai naudojami:

šienui, nupjautai žolei grėbti (surinkti) ir vartyti
gana stambioms šiukšlėms (pvz., nukritusiems lapams) grėbti nuo puraus paviršiaus (suartos dirvos, pievelės ir pan.). Grėbti ant kieto paviršiaus esančius dalykus nėra patogu, ten patogiau naudoti šluotas ar šepečius.
dirvožemiui purenti ir dirvožemio paviršiui išlyginti
dirvožemyje esančioms žolėms, jų šaknims (pvz., varpučio šakniastiebiams, kiaulpienių šaknims) išrinkti.

Konstrukcija

Pagrindinės grėblio dalys – grėbliakotis ir grėbliagalvė Papildomos dalys – lankeliai

Grėbliakotis

Grėbliakočius kaime daro iš plonų nužievintų karčių. Atpjaunamas tinkamo storio ir ilgio gabalas, nupoliruojamas, kad nežeistų rankos. Pramoninės gamybos grėbliakočiai būna:

mediniai – apvalaus skerspjūvio, ištekinti iš medienos ruošinių. Paviršius paprastai dažomas.
aliumininiai – aliumininis vamzdis, paprastai aptrauktas plastiku.

Grėbliagalvė

Grėblių galvų yra du pagrindiniai tipai:

kotui statmenas strypas su strypui statmenais žemyn nukreiptais dantimis (senoviškiausias grėblio galvos tipas):
- visiškai medinė galva – tiek galvos strypas, tiek dantys mediniai. Strype išgręžtos skylės, į kurias įkalti kaiščių pavidalo dantys (grėbliadančiai). Dantys daromi iš kieto medžio. Išlūžę dantys keičiami – senas išmušamas, vietoj jo įkalamas naujas. Lietuvoje tokie būna šiengrėbliai.
- plastikinė galva – palyginus neseniai atsirado plastikinės grėblių galvos, nulietos kaip vientisas plastiko gabalas. Lietuvoje pirmiausia pasirodė tokios šiengrėblių galvos.
- metalinė galva (kotas paprastai tvirtinamas , bet gali būti ir įspraudžiamas į skylę metaliniame strype):
  - strypas ir dantys – atskiros detalės. Strype esančiose skylėse nejudamai įtvirtinti metaliniai bukų vinių pavidalo dantys.
  - galvos skersinis ir dantys yra vientisa detalė, iškirsta iš plieno lakšto. Briaunos suapvalintos, dantys užlenkti reikiamu kampu. Kotas tvirtinamas prie plokštelės prikniedytoje ar privirintoje .
nuo koto movos vėduokliškai išsiskleidžia lankstūs ražai. Tai šiuolaikinis metalinių ar plastikinių grėblių galvų tipas.
Egzistuoja ir tarpinis variantas, kai galva turi trumpą strypą, nuo kurio vėduokliškai atsišakoja ražai.

Susiję terminai

šiengrėblis – grėblys šienui grėbti
lapų grėblys – grėblys lapams grėbti. Paprastai su lanksčiais vėduokliniais ražais.

Frazeologizmai

Kai „klasikinis“ grėblys guli ant žemės dantimis į viršų, ant jo užlipti pavojinga:

Grėblio dantys gali būti gana aštrūs, tad užlipus basa koja galima susižeisti pėdą.
Visu svoriu užminant ant grėblio dantų šie lenkiami prie žemės paviršiaus, todėl grėblio kotas pakyla ir lekia į užmynusiojo pusę. Koto galas lekia gana greitai ir dėl gana didelės masės gali skausmingai tvoti užlipusiajam į veidą.

Tokios situacijos gana dažnai panaudojamos karikatūrose, komedijose. Rusų kalboje yra pasakymas „dukart užlipti ant to paties grėblio“ (rus. наступить дважды на одни и те же грабли), kuris reiškia 'antrąkart padaryti tą pačią žioplą klaidą'.

Vikiteka: Grėblys – vaizdinė ir garsinė medžiaga