Enkaustika sen gr ἐγκαυστική išdeginu tapybos technika kai paišant pigmentai sumaišomi su vašku Vaškiniai dažai yra paka

Enkaustika (sen. gr. ἐγκαυστική = išdeginu) – tapybos technika, kai paišant pigmentai sumaišomi su vašku. Vaškiniai dažai yra pakaitinami ir tepami teptuku ant sienos arba gruntuoto medinio paviršiaus. Enkaustikos atmaina yra vaškinė tempera, kuriai būdingas spalvų ryškumas ir sodrumas.

Enkaustika buvo paplitusi Senovės Egipte, Bizantijoje, Romoje, Graikijoje. Jos atmainas aprašė romėnų gamtininkas, filosofas, rašytojas bei istorikas Plinijus Vyresnysis – 2 senoviškas (viena jų skirta tapyti ant dramblio kaulo) ir vieną modernią (laivams dekoruoti). Bizantijoje dažniausiai buvo naudojama ikonoms tapyti. Taip pat buvo naudojama ir Renesanso epochoje italų tapytojo Leonardo da Vinčio ir vokiečių dailininko .

Žinomiausi enkaustikos pavyzdžiai yra al Fajumo portretai (pavadinti pagal Fajumo miestą Egipte, kuriame rasta gausi antikinių pomirtinių Fajumo portretų kolekcija). Ryškiausias ikonografinis enkaustikos technikos pavyzdys yra Kristus Pantokratorius (VI a.), esantis Šv. Kotrynos vienuolyne.

Jauno egiptiečio portretas, I a.
Kristus Pantokratorius, VI a.
Kankinys ir kankinė (VI-VII a.)
Apaštalas Petras, VI a.

Šaltiniai

„Enkaustika“. www.vle.lt. Nuoroda tikrinta 2024-12-20.

[:0-1] „Enkaustika“. www.vle.lt. Nuoroda tikrinta 2024-12-20.