Ikonografija sen gr εἰκών vaizdas sen gr γράφω rašau iš anksto nustatytos siužetų simbolių emblemų personažų atributų va

Ikonografija (sen. gr. εἰκών = vaizdas + sen. gr. γράφω = rašau) – iš anksto nustatytos siužetų, simbolių, emblemų, personažų atributų vaizdavimo vaizduojamajame mene taisyklės.

Skiriama į sakralinę (krikščioniškąją, hinduistinę, budistinę ir t. t.) ir į pasaulietinę. Krikščioniškoje ikonografijoje išskiriamos pagrindinės temos:

;
Dievo Motinos ikonografija.

Hinduistinėje ir budistinėje ikonografijoje:

Višnaus ikonografija;
Šivos;
Lakšmės;
Budos, Bodhisatvos ir t. t.

Atsirado Senovės Indijoje bei Egipte. Seniausias žinomas ikonografinis Jėzaus Kristaus atvaizdas yra Kristus Pantokratorius iš Šv. Kotrynos vienuolyno. Bizantijos ikonoklazme laikotarpiu ikonografijos kanonų buvo laikomasi ypač griežtai, tačiau renesanso laikotarpiu ikonografijos interpretavimas pasidarė laisvesnis.

Šaltiniai

„Ikonografija“. www.vle.lt. Nuoroda tikrinta 2024-12-07.

[:0-1] „Ikonografija“. www.vle.lt. Nuoroda tikrinta 2024-12-07.