Kitos reikšmės Šešuoliai reikšmės ŠešuoliaiŠešuoliai55 10 44 š pl 24 58 12 r ilg 55 179 š pl 24 970 r ilg 55 179 24 970

Kitos reikšmės – Šešuoliai (reikšmės).

Šešuoliai

Šešuoliai

55°10′44″š. pl. 24°58′12″r. ilg. / 55.179°š. pl. 24.970°r. ilg.

Apskritis

Vilniaus apskritis

Savivaldybė

Ukmergės rajono savivaldybė

Seniūnija

Šešuolių seniūnija

Gyventojų

142

Vikiteka

Šešuoliai

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė)
Vardininkas:	Šešuõliai
Kilmininkas:	Šešuõlių
Naudininkas:	Šešuõliams
Galininkas:	Šešuoliùs
Įnagininkas:	Šešuõliais
Vietininkas:	Šešuõliuose

Istoriniai pavadinimai

rus. Шешоли

Šešuoliai – miestelis Ukmergės rajono savivaldybės pietryčiuose, prie kelio Širvintos–Šešuoliai–Miegučiai ir 6 km į pietus nuo kelio 115 Ukmergė–Molėtai . Urbanistikos paminklas (nuo 1969 metų). Seniūnaitijos centras. Stovi medinė Šešuolių Šv. Juozapo bažnyčia (pastatyta 1751 m., su XVIII a. varpine šventoriuje), yra kapinės, stovi Lietuvos nepriklausomybės paminklas (nuo 1989 m.), paminklas „Karžygys“ (nuo 2004 m.), veikia Šešuolių pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-20021), 2 parduotuvės, medicinos punktas, Šešuolių ugniagesių komanda, girininkija (Dvarniniuose), 2 buitinės technikos prekybos, buitinės technikos remonto, medienos perdirbimo įmonės, seniūnijos kaimų bendruomenė (nuo 2002 m.).

Vakaruose yra Šešuolių dvaras (Dvarniniuose), telkšo Šešuolių ežeras, iš jo išteka Šešuola (kairysis Siesarties intakas). Šešuolių miške stūkso akmuo su ženklais ir skaičiais (archeologijos paminklas; galbūt feodalinis riboženklis).

Etimologija

Miestelio vardas vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo upėvardžio Šešuola daugiskaitos. Tarmiškai dar ir dabar miestelis vadinamas Šašuoliai (o upelis – Šašuola). Sprendžiant dėl norminės vietovardžio lyties, nuspręsta vadovautis istoriniais šaltiniais, kurie rodo, kad senesnė forma buvusi su pirmąja balse e, pvz., Kryžiuočių ordino kronika 1375 m. mini Sessolen, 1478 m. rašoma Scheszule, XVII a. viduryje lenk. Szeszuli, XIX a. pabaigoje rus. Шешолы, Шешоли. Forma su pirmąja balse a aptinkama nuo 1507 m., bet randama žymiai rečiau. Gali būti, kad ji atsirado dėl slavų kalbų įtakos, kuriose garsas ša pasitaiko gerokai dažniau nei še.

Istorija

Minimi nuo 1334 m., kai Šešuolių ir Dubingių apylinkes nusiaubė kalavijuočiai. Nuo 1398 m. minimas Šešuolių kaimas, Vytauto laikais jau buvo Šešuolių dvaras prie ežero, 1539 m. – Šešuolių valsčius ir miestelis. Iš pradžių Šešuoliai priklausė didikams, vėliau perėjo vyskupams. 1567 m. įsteigta Šešuolių bažnyčia ir miestelis, kuriame buvo 15 dūmų. Miestelio steigėjas – vyskupas Valerijonas Protasevičius, kuris 1561 m. iš Vilkmergės pavieto bajoro nupirko Šešuolių ežerą ir vėliau įsteigė miestelį, 1572 m. pastatydino pirmąją bažnyčią. 1656 m. miestelis smarkiai degė.

1837 m. sudegė Šešuolių dvaras, vėliau neatstatytas. XIX a. viduryje miestelyje buvo 22 sodybos, kuriose gyveno 169 gyventojai (140 katalikų ir 29 žydai). Miestelis buvo seniūnijos centras Vilniaus apskrities Širvintų valsčiuje. Šešuolių seniūnijai priklausė šie kaimai (461 gyventojas):

Aukštagiris (Ausztogiry), vs.
Bareišiai (Borejszele), km.
Beržalota (Berżełaty I-II), vs.
Kertušas (Kiertusze), vs.
Kuzilai (Kuziłły), km.
Mišniūnai (Miszniuny), km.
Pašešuolė (Poszeszołka), km.
Užupėnai (Użupiany), km.
Wagiłki, km.
Zajeziorce, vs.

1923 m. buvo 40 sodybų. „Pavasario“ draugija miestelyje buvo įsteigusi biblioteką (apie 1000 knygų). Šešuolių dvare buvo gražūs rūmai, biblioteka, spirito varykla, ūkis. Tarpukariu buvo 4 parduotuvės, tarpo žydai. II pasaulinio karo metu vokiečiai ir kai kurie vietos gyventojai sušaudė visus miestelio žydus. Iškart po karo miestelyje buvo apie 30 „stribų“, tuo pat metu vyko pasipriešinimo judėjimas.

Pokario metais apylinkėse veikė Didžiosios Kovos apygardos "B" partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

2004 m. minint 670-ąsias Šešuolių metines pastatytas paminklas „Karžygys“. 2016 m. patvirtintas Šešuolių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. 2-oji pusė	Širvintų valsčius	Vilniaus apskritis
1919–1950 m.	Šešuolių valsčiaus centras	Ukmergės apskritis
1950–1955 m.	Šešuolių apylinkės centras	Smėlių rajonas
1955–1995 m.	Šešuolių apylinkės centras	Ukmergės rajonas
1995–	Šešuolių seniūnija	Ukmergės rajono savivaldybė

Laisvės paminklas

Paminklas partizanui Nikodemui Bradulskiui-Alksniui

1918 m. Lietuvos nepriklausomybei paminėti mokytojas su gyventojų pritarimu suprojektavo paminklą. Lėšas aukojo ūkininkai, amatininkai, moksleiviai, parapijiečiai ir paminklas pastatytas 1934 metais miestelio aikštėje (statė Petras ir Karolis Račeliai). Čia vykdavo šventiniai minėjimai, gegužinės, sekmadieniais po mišių grieždavo orkestras, šokdavo jaunimas. Iš toliau atvykę ūkininkai po pamaldų ant žolės išsitiesę staltieses, vaišindavosi su kaimynais ir giminėmis iš namų atsivežtu maistu. 1951 m. vietos valdžios nutarimu paminklas traktoriais nugriautas ir užkastas (kadangi Šešuoliuose neatsirado norinčių nugriauti, kviestas žmogus iš Lyduokių). 1989 m. atkastos paminklo liekanos, bet suniokoto paminklo restauruoti nepavyko. Veprių skulptorius pagal surastas detales ir senas nuotraukas atkūrė paminklą, kuris pastatytas 1989 m. lapkričio 20 dieną ankstesnėje vietoje.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1851 m. ir 2021 m.

1851 m.

1885 m.*

1905 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

169

227

317

159

175

123

1982 m.

1987 m.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

-

127

163

193

189

138

142

-

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Šaltiniai

Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
Шешоли. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39А (78) : Шенье — Шуйский монастырь. С.-Петербургъ, 1903., 548 psl. (rus.)
Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 799 psl.
Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 207–210
Szeszole. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 909 psl. (lenk.)
Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Šešuoliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 384 psl.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Šešuoliai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 562 psl.
Šešuoliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 174
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

Nuorodos

Šašuoliai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 516 psl.
Šešuoliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 384 psl.

Aplinkinės gyvenvietės